Knygoje aštuoni teminiai skyriai, kuriuose sutalpinta daugiau nei šimtas pačių įvairiausių receptų. Čia klasika persipina su naujausiomis konditerijos madomis, laiko patikrinti, išmėginti receptai – su populiariausiais saldumynais ar pikantiškais kepiniais iš Australijos, Anglijos, Serbijos, JAV.
Štai, ką pati Beata sako apie savo knygą: „Apie tokią knygą svajojau dar rašydama pirmąsias dvi. Nes tik ruošiant kepinius širdyje iš tiesų užgroja šventinis dūdų orkestras, o pats pasiraitęs miltuotas rankoves tampi to orkestro dirigentu. Nemanykite, kad šia knyga kviečiu jus maitintis tik pyragaičiais su kremu ar „Napoleonu“ - vartydami šią knygą rasite ne tik receptų, kuriuos norėsis tuoj pat išbandyti, bet turėsite ir kur akis paganyti, pailsėti, pasisemti įkvėpimo“.
Naujosios knygos receptams bus skirta laiko ir žiūrovų pamėgtoje TV3 laidoje „Beatos virtuvė“, kuri šį sezoną bus transliuojama žiūrimiausiu laiku - antradieniais, 19.40 val.
Knygynus ir prekybos centrus knyga „Beatos virtuvė: kepinių knyga“ pasieks pačioje vasaros pabaigoje, tačiau Beatos virtuvės „Facebook“ gerbėjai jau dabar gali užsisakyti knygą ir pirmieji ją gauti tiesiai į namus, kai tik knyga iškeliaus iš spaustuvės.
O kol jos gerbėjai laukia knygos, Beata siūlo pasigaminti meduolinį slyvų pyragą.
Meduolinis slyvų pyragas
Meduoliams būtų galima skirti pusę knygos. Paprastai kepiniai su prieskoniais ir medumi yra vadinami meduoliais. Miltų kiekis lemia, ar bus sausainiai, ar minkšti meduoliai, ar pyragas. Jų yra įvairiausių, bet skiriamasis bruožas – tamsi spalva. Ir ne vien tai. Aromatais ir prieskoniais paskaninti, jie daug ilgiau laikosi, nes kepiniai su medumi turi savybę ilgiau išlikti švieži.
Sakyčiau, šis yra klasikinis paprasčiausio meduolinio pyrago receptas, kurį išsikepti gali kiekvienas, ir net nereikia jokio elektrinio plakiklio ar didelių pastangų. Svarbu yra naudoti tamsų drėgną (maskovado arba farino) cukrų, nes jis suteikia ypatingą skonį ir spalvą. Aš šiuo atveju imbieru kvepiančiam pyragui „pripiršau“ rūgščias slyvas, kurios labai puikiai jaučiasi prieskonių kompanijoje. Tiesą sakant, šis pyragas man primena mano praktikos egzaminą kulinarijos mokykloje, kai reikėjo rinktis, su kuo suporuoti slyvas. Ne aš viena pasirinkau slyvas karamelizuoti su imbieru ir prieskoniais, taigi čia yra beveik tas pats...
Reikės:
120 g sviesto
120 g medaus
120 g tamsaus rudojo cukraus
3 kiaušinių
100 ml grietinėlės
200 g miltų
10–15 slyvų
1 šaukšto džiovinto imbiero
0,5 šaukštelio maltų gvazdikėlių
1 šaukšto cinamono
1,5 šaukštelio kepimo miltelių
Gaminame pyragą:
1. Įjunkite orkaitę – temperatūra 190 C. Formą, kurioje kepsite, ištieskite kepimo popieriumi.
2. Slyvas nuplaukite, perpjaukite per pusę, išimkite kauliukus.
3. Sviestą, medų ir cukrų sudėkite į nedidelį puodą ir kaitinkite, kol sviestas ir medus ištirps ir virs tirštu sirupu. Jį nuolat maišykite ir kaitinkite, kol užvirs, leiskite jam lėtai pakunkuliuoti apie 3–4 minutes.
4. Tada suberkite prieskonius ir perpilkite į kitą indą, kad greičiau atvėstų.
5. Kiaušinius suplakite su grietinėle, kad išeitų vientisa masė.
6. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais.
7. Kai sirupas pravės, nebus karštas, pilkite grietinėlės ir kiaušinių masę. Išmaišykite.
8. Tada suberkite miltus, tešla bus gana skysta, kaip nedideliems blynams, bet nuo šaukšto lėtai tekės, o ne dribs. Jei tešla atrodo itin skysta, įdėkite dar truputį miltų.
9. Pilkite tešlą į kepimo formą ir gražiai (eilutėmis) sudėkite slyvas, kad kiekviename kąsnelyje būtų po slyvą. Jų negrūskite į dugną ir nemėginkite slėpti po tešla: slyvos ir pačios dings iš akių pyragui kylant ir kepant.
10. Pašaukite į orkaitę ir kepkite apie 45 minutes.
Šis gardumėlis bus tikriausias desertas, jeigu jį valgysite su šiltais ledais... Puikiausiai išsilaikys minkštas ir šviežias bent tris dienas.
Vietoj slyvų niekas nedraudžia dėti obuolių ar kriaušių, bet aš manau, kad slyvos čia geriausiai tinka. Na, jei yra visai neslyvinis metų laikas, kepkite pyragą be jokių priedų... Tiesa, prieskonius galite pasireguliuoti, kaip jums patinka, galite dėti specialų prieskonių mišinį kepiniams (tokių tikrai yra). Man čia labai patinka kuo daugiau imbiero, bet jeigu jūs su imbieru nedraugaujate, tai jo galite dėti mažiau, nei dedu aš. O jei esate tikri imbiero gerbėjai, dėkite ne tik džiovinto, bet ir smulkiai tarkuoto šviežio.
