Visiems žinoma, kad cholesterolis – širdies priešas. O moksliniai tyrimai įrodė, kad riešutai padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.
Nors šiose gamtos dovanose yra riebalų, jose nėra cholesterolio. Didesnę dalį – apie 85 procentus – juose sudaro vadinamieji nesotieji riebalai. Tai būtent tie riebalai, kurie padeda sumažinti kenksmingojo cholestrolio kiekį kraujyje.
Atliekant vieną mokslinį tyrimą pastebėta, kad moterys, per savaitę suvalgančios mažiausiai 140 gramų riešutų, širdies infarktu sirgo 33 proc. rečiau nei tos, kurios riešutų iš viso nevalgė arba valgė retai. Panašūs duomenys gauti ir apklausus vyrus.
Kitas mokslinis tyrimas patvirtino, kad tie riešutų mėgėjai, kurie jų pakramsnodavo nors kartą per savaitę, širdies ligomis sirgo 25 proc. rečiau nei tie, kurie jų iš viso nevalgė. Tačiau daugiausia teigiamo poveikio riešutai turėjo tų žmonių, kurie dažnai pasimėgaudavo riešutais, organizmui.
Jau seniai žinoma apie teigiamą omega-3 riebalų rūgščių poveikį širdžiai. Šių rūgščių daugiausia būna žuvų taukuose, tačiau ne ką blogesnis jų šaltinis – graikiniai riešutai.
Riešutuose yra ir kitų vertingų maistingųjų medžiagų – baltymų, skaidulinių medžiagų, juose yra vitaminų E, B6, folio, nikotino rūgšties, mineralų magnio, vario, cinko, seleno, fosforo ir kalio. Kai kurie naujausi mokslo tyrimai rodo, kad būtent vitaminas E gali sumažinti širdies kraujagyslių ir kai kurių piktybinių ligų pavojų. Šio vitamino, taip pat kito puikaus antioksidanto ir širdžiai naudingo seleno daug yra migdoluose, lazdynų, karijų ir bertoletijų riešutuose.
O gal nedrįstate skanauti riešutų, nes baiminatės priaugti svorio? Be reikalo. Specialistai tikina, kad įtraukę riešutus į valgiaraštį daugiau svorio nepriaugsite, jei kontroliuosite bendrą kalorijų kiekį. Tad jei išalkote – sukirskite saują riešutų. Tai ir numalšins apetitą, ir papildys organizmą širdžiai naudingomis medžiagomis.
