Šią savaitę portalo lrytas.lt projekto „Skanaus!” autoriai maisto kokybės vertinimo specialistų klausė, kiek tiesos, o kiek melo tokiuose užrašuose.
Kad pagrįstų savo atsakymus, specialistai laboratorijose skaičiavo, kiek tokiuose gaminiuose yra aromato ir skonio stipriklių, konservantų ir kitų maisto priedų, žymimų E raide.
Parduotuvėje „Iki” kalbinami pirkėjai kone sutartinai tvirtino pirmenybę teikiantys maistui be konservantų.
Tačiau jie pasakojo kartais sutrinkantys tyrinėdami etiketes. Pirkėjai ne kartą pastebėjo, kad po užrašu didelėmis raidėmis „be priedų” mažesnėmis raidėmis suraityti ne tokie patrauklūs patikslinimai.
Pavyzdžiui, Krekenavos agrofirmos šaltai rūkyta dešra „Pagaminta be konservantų” turi prierašą: „Produkto sudedamosios dalys (mėsa, prieskoniai) natūraliai savyje turi medžiagų, analogiškų kai kuriems maisto priedams (pvz., nitratai, nitritai, glutamo rūgštis), todėl galutiniame produkte gali būti aptinkami nedideli kiekiai.”
Traukia skambios etiketės
Šįkart projekto „Skanaus!” prašomi Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai laboratorijoje ištyrė keturių maisto produktų sudėtį. Jų etiketėse gamintojai skelbė nenaudoję konservantų.
Tai – Krekenavos agrofirmos šaltai rūkyta dešra, kurios etiketėje puikuojasi didelė perbraukta E raidė ir užrašas: „Pagaminta be konservantų”.
Taip pat pasirinkome bendrovės „Vesiga” „Daumantų” kečupą „Be E” ir du populiarius pagardus – „Nestle” ruošinį sultingai kiaulienai su bulvėmis „Maggi idea” ir „Unilever Polska” gamintus „Knorr Menu” pabarstus vištienos gabaliukams su meksikietišku padažu ruošti.
Ant šios pakuotės šviečia užrašas: „Čia neįdėta konservantų, dirbtinių dažiklių ir mononatrio glutamato”.
Tačiau, kaip paaiškėjo, ne viskas yra tiesa, kas rašoma etiketėse.
Vadina vartotojo klaidinimu
Kad gamintojai klaidina vartotojus, lrytas.lt projekto „Skanaus” metu teko įsitikinti ne kartą. NMVRVI laboratorijose buvo nustatyta maisto priedų dešrose ir paštete, kurių etiketėse žadėta, kad jų čia nėra.
Šįkart taip pat visuose keturiuose vertinti pasirinktuose gaminiuose nustatyti įvairūs maisto priedo mononatrio glutamato kiekiai.
Nors ant Krekenavos agrofirmos šaltai rūkytos dešros pakuotės yra užrašas „pagaminta be konservantų”, joje laboratoriniais tyrimais nustatyta 0,34 g/kg aromato ir skonio stipriklio mononatrio glutamato, žymimo E 621.
Daugumoje maisto produktų leidžiamas E 621 kiekis – 10 g/kg. Nors norma ir neviršyta, maisto inspektoriai užrašą ant pakuotės tiesiai šviesiai vadina gamintojo gudravimu ir vartotojų klaidinimu.
Ant tos pačios šaltai rūkytos dešros „Be E” etiketės pažymėta, kad dešra supakuota naudojant apsaugines dujas.
Pasak VMVT atstovų, šios dujos, apsaugančios produktą nuo gedimo, taip pat yra maisto priedas, turi E numerį.
Slėpė po lipduku
Bendrovės „Vesiga” „Daumantų” kečupe „Be E” laboratorinių tyrimu metu nustatyta 2,1 g/kg mononatrio glutamato.
Ant „Maggi idea” pagardų pakuotės yra lipdukas, kuriame parašyta, kad produkto sudėtyje yra natūralios kilmės glutamatų.
Šiame gaminyje NMVRVI laboratorinių tyrimų metu nustatyta 7,2 g/kg E 621.
„Knorr Menu” pagarduose nustatyta 2,7 g/kg mononatrio glutamato.
Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vedėjos Aušros Išarienės, laboratoriniais tyrimais sudėtinga nustatyti, ar maisto priedams savo chemine formule identiškų medžiagų įdėjo gamintojai, ar jos susidarė natūraliai.
Kaip kad, tarkim, pomidoruose, kuriuose, nelygu auginimo sąlygos, susidaro nemažai glutamo rūgšties.
Beje, „Maggi idea” pagardo sultingai kiaulienai gamintojas informaciją, kad gaminyje „nėra konservantų, be glutamatų”, buvo užklijavęs reklaminiu lipduku. Pasak A. Išarienės, tai rodo, kad dalis gamintojų patys pradeda suprasti užrašais „be E” klaidinantys vartotojus.
Jei nėra, tai ir neturi būti
Maisto kokybės vertinimo specialistai jau ilgą laiką laikosi griežtos pozicijos: jei parašyta, kad nėra maisto priedų, jų ir neturi būti.
VMVT atstovė A. Išarienė teigė, kad nepaisant nuoseklios VMVT ženklinimo kontrolės ir išaiškinimų, yra gamintojų, kurie ir toliau klaidina vartotojus.
Pasak specialistės, nėra tokių tyrimo metodų, kurie leistų nustatyti, ar, pvz., glutamatų buvo įdėta kaip maisto priedų, ar jie susidarė natūraliai.
Europos Sąjungos teisės aktai maisto pramonėje leidžia naudoti 328 maisto priedus, taip pat aiškiai nurodoma, kad gamintojas sudėties apraše privalo nurodyti visus įdėtus maisto priedus.
Tramdys nesąžininguosius
Pirkėjams VMVT atstovai siūlo atidžiai skaityti etiketes, rinktis produktus pagal poreikį ir pagal sveikos mitybos principus.
Taip pat nesižavėti viliojančiais užrašais, kad maiste nėra vieno ar kito „E”.
Nuo 2014 metų Europos Sąjungoje įsigalios sąžiningos informacijos teikimo praktikos nuostatos.
Jose teigiama, kad informacija apie maistą neturi būti klaidinanti.
