Populiariausia ryžių rūšis yra baltieji ryžiai. Ši rūšis dar skirstoma į tris porūšius: ilgagrūdžius (cilindro formos 1 cm ilgio ryžiai), vidutinio ilgumo (jų ilgis siekia 0,6 cm) ir trumpagrūdžius ryžius (jų ilgis viso labo 0,3 cm, todėl yra ovalo formos).
Pačiais sveikiausiais laikomi rudieji ryžiai, kurių, nors jie ir išlukštenami, rudą spalvą suteikianti membrana paliekama. Šios rūšies ryžiai turi daug A, B, D ir E vitaminų.
Maistinė vertė ir mineralinės medžiagos
Baltųjų ilgagrūdžių ryžių sudėtyje yra 79,95 proc. angliavandenių. 100 g šių ryžių energinė vertė lygi 365 kcal. Ryžių baltymus sudaro svarbios aminų rūgštys, o riebalus – žmogaus organizmui reikalingos sočiosios ir nesočiosios riebalinės rūgštys. Be to, ryžiuose nėra cholesterino.
Ryžių mineralinės medžiagos – tai visas makro- ir mikroelementų kompleksas. Ryžiuose gausu B grupės ir PP vitaminų, tačiau nėra C bei A vitaminų.
Ryžių angliavandeniai, krakmolas ir ląsteliena padeda žmogaus organizmui normaliai funkcionuoti. Krakmolas teikia energijos. Ląsteliena absorbuoja vandenį, dalyvauja maistui judant organizme.
Geriausiai ryžiai dera su tais produktais, kuriuose nėra ląstelienos, pavyzdžiui, su mėsa, žuvimi, kiaušiniais, pienu, sūriu.
Laboratoriniai tyrimai
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) nuolat atlieka laboratorinius Lietuvoje prekiaujamų ryžių tyrimus. Tiriama, ar juose nėra sunkiųjų metalų, aflatoksinų, genetiškai modifikuotų organizmų, pesticidų, aruodinių kenkėjų, ar nepastebima tam tikrų juslinių rodiklių (kvapo, skonio).
Į Lietuvos Respublikos rinką tiekiami ryžiai privalo atitikti Lietuvos standarte LST ISO 7301:2004 „Ryžiai. Bendrieji reikalavimai“ numatytus kokybės reikalavimus. Šis standartas taikomas lukštentiems ir šlifuotiems, plikytiems arba neplikytiems, tiesiogiai žmonių mitybai skirtiems ryžiams. Ryžių grūdai turi būti sveiki, švarūs, be pašalinių kvapų ar kvapų, kurie parodo gedimą.
Didžiausios leidžiamos ryžių užterštumo normos
Didžiausius leidžiamus teršalų (aflatoksinų, kadmio) kiekius ryžiuose reglamentuoja Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1881/2006, nustatantis didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas (OL L 364, 2006 12 20, p. 5), o didžiausius leidžiamus pesticidų likučių kiekius – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 91/414/EEB.
Kokių teršalų randama ryžiuose?
NMVRVI Laboratorijos departamente 2009 m. iš tirtų 83 ryžių mėginių teisės aktų reikalavimų neatitiko 5, o iš 2010 m. tirtų 76 mėginių – 8 mėginiai. Tirti ryžių mėginiai 4 atvejais neatitiko reikalavimų dėl juose rastų aruodinių kenkėjų, 8 atvejais – dėl juslinių rodiklių ir 1 atveju – dėl nustatytų aflatoksinų.
2009–2010 m. atlikti 10 ryžių mėginių tyrimai dėl sunkiųjų metalų, 21 – pesticidų likučiams, 78 – genetinei modifikacijai nustatyti. Atliekant laboratorinius tyrimus sunkiųjų metalų ir pesticidų likučių bei genetinės modifikacijos atvejų nustatyta nebuvo.
2011 m. sausio–gegužės mėnesiais ištirti 23 ryžių mėginiai dėl sunkiųjų metalų, aruodinių kenkėjų, aflatoksinų bei juslinių rodiklių atžvilgiu. Tirti ryžių mėginiai 3 atvejais neatitiko teisės aktų reikalavimų – buvo nustatytas pašalinis kvapas bei rasta aruodinių kenkėjų.
Į Europos Sąjungą importuojamų maisto produktų kontrolė vykdoma visose šalyse narėse. Apie nesaugius ar nekokybiškus maisto produktus ar pašarus informacija pranešama Skubių pranešimų apie nesaugius maisto produktus ir pašarus sistema RASFF.
Apie netinkamas vartoti ryžių siuntas 2010 m. šia sistema paskelbti 36 pranešimai, o 2011 m. pirmąjį ketvirtį – 13 pranešimų.
Patarimai vartotojams
Perkant ryžius ar kitas kruopas reikėtų atkreipti dėmesį į pakuotę. Pakuotė turi būti nepažeista. Būtina atkreipti dėmesį į produkto realizacijos terminą.
Pašalinis kvapas ir aruodinių kenkėjų kruopose gali atsirasti dėl netinkamų produkto laikymo sąlygų ar kitų išorės veiksnių. Namų sąlygomis ryžius ir kitas kruopas rekomenduojama laikyti induose tamsioje, sausoje, gerai vėdinamoje vietoje.
***
Indrė Karpovienė yra NMVRVI Rizikos vertinimo departamento, Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja.
