Britų televizijos laidų vedėjas, gydytojas 43-ejų Chrisas van Tullekenas užsibrėžė keturias savaites valgyti itin daug smarkiai perdirbtų maisto produktų.
Manoma, kad iš tokio maisto britai gauna daugiau negu pusę energijos.
Gydytojai susirūpinę, kad natūralių, neapdorotų produktų valgoma vis mažiau, dėl to žmonės priauga svorio: Jungtinėje Karalystėje kas ketvirtas suaugęs ir kas penktas 10–11 metų vaikas yra nutukęs.
„Norėjau sužinoti, kokią įtaką daro mityba, kurioje daug perdirbtų produktų“, – sakė Ch.van Tullekenas, vedantis laidą „Kuo mes maitiname savo vaikus?“.
Perdirbto maisto poveikis žmogaus organizmui, ypač vaikams ir paaugliams, kurie tokių patiekalų valgo daugiau nei suaugę, vis dar per menkai žinomas.
Ch.van Tullekenas atlikdamas eksperimentą savo valgiaraštyje padidino perdirbtų produktų kiekį nuo maždaug trečdalio iki 80 procentų.
„Atrodo ekstremaliai, tačiau Jungtinėje Karalystėje taip maitinasi kas penktas žmogus“, – sakė Ch.van Tullekenas.
Lyg dešimčia metų vyresnis
Po mėnesio tokios mitybos vyrui pablogėjo miegas ir nuotaika, pradėjo kamuoti rėmuo, nerimas, mieguistumas ir susilpnėjęs libido. Taip pat išsivystė vidurių užkietėjimas.
„Pasijutau dešimčia metų vyresnis, bet tik baigęs eksperimentą supratau, kaip glaudžiai visa tai susiję su tuo, kaip maitinausi“, – teigė Ch.van Tullekenas.
Per keturias savaites jis priaugo beveik 7 kg ir pasiekė oficialią ribą, kai žmogus priskiriamas prie turinčių antsvorio.
„Jeigu tokiu pat greičiu būčiau kaupęs kilogramus šešis mėnesius, būčiau priaugęs apie 40 kg“, – sakė gydytojas.
Bet tuo viskas nesibaigė.
Smegenų tyrimai parodė nerimą keliančią tendenciją. Išsivystė ryšiai tarp atskirų smegenų dalių ir, Ch.van Tullekeno teigimu, „smegenys ėmė liepti valgyti perdirbtą maistą, net jei aš jo nenorėjau“.
Panašus smegenų atsakas būna į tokias medžiagas kaip cigaretės, alkoholis ir narkotikai.
Tiesa, smegenų veiklos pokyčiai nebuvo negrįžtami. „Bet jei tai nutiko mano 42 metų smegenims per keturias savaites, kas gali nutikti dar tiktai besivystančioms mūsų vaikų smegenims?“ – klausia Ch.van Tullekenas.
Tiksliai nėra aišku, kodėl pernelyg apdoroti maisto produktai turi tokį poveikį, bet Ch.van Tullekenas sako, kad dauguma hipotezių susiveda į fizinio produktų apdorojimo ir maistinės sudėties derinį.
Kiek mes valgome?
Ch.van Tullekenas šio eksperimento rezultatus aptarė su Nacionalinio sveikatos instituto vyresniuoju tyrėju Kevinu Hallu.
Šis mokslininkas atliko tyrimą, kurio metu savanoriams buvo pasiūlytos dvi mitybos programos. Jos buvo panašios pagal riebalų, cukraus, druskos ir skaidulų kiekį, tačiau vieną sudarė neapdoroti maisto produktai, o kitos apie 80 procentų – perdirbtas maistas.
Dalyviai galėjo valgyti tiek, kiek norėjo.
Paaiškėjo, kad perdirbtus maisto produktus rinkęsi žmonės per dieną vidutiniškai suvalgydavo apie 500 kalorijų daugiau ir per dvi savaites priaugo beveik po kilogramą.
Kraujo tyrimai parodė, kad padidėja hormono, atsakingo už alkio jausmą, lygis ir sumažėja hormono, dėl kurio jaučiamės sotūs.
Šie rezultatai atitiko ir Ch.van Tullekeno patirtį – alkio hormonų kiekis jo organizme eksperimento metu išaugo trečdaliu ir tai atsispindėjo suvalgyto maisto kiekyje.
K.Hallas taip pat nustatė, kad tie, kurie vartojo perdirbtus maisto produktus, valgė daug greičiau nei tie, kurie rinkosi neperdirbtus produktus.
Tai irgi galėjo prisidėti prie jų gaunamų kalorijų kiekio.
Ch.van Tullekenas teigė taip pat patyręs kažką panašaus – jo žodžiais, „daugelį perdirbtų maisto produktų taip lengva sukramtyti ir nuryti“.
Ankstesni tyrimai patvirtino, kad lėtas valgymas gali sumažinti alkio jausmą ir gaunamų kalorijų skaičių.
Pradėjus sunku sustoti
„Eksperimento metu aš jutau, kad noriu valgyti daug dažniau“, – tvirtino Ch.van Tullekenas.
Kiti tyrimai parodė, jog tam tikri maisto produktai, įskaitant picą, pyragus ir pyragėlius, traškučius, spurgas, gali sukelti didžiulį norą valgyti, kai prarandama kontrolė ir negalima sustoti.
Užfiksuota faktų, kad maistas, kuriame gausu angliavandenių ir riebalų (o tokie yra daugelis perdirbtų produktų), gali suaktyvinti smegenų centrus, atsakingus už atlygį, emocijas ir motyvaciją.
Smegenų tyrimai rodo, jog kuo dažniau mėgaujiesi maistu, tuo daugiau reikia valgyti, kad patirtum tą patį malonumą.
„Nemanau, kad maisto gamintojai sąmoningai bando mus nutukinti, – sakė Ch.van Tullekenas. – Bet tikrai skanus maistas turi šalutinį poveikį: nustoti valgyti išties sunku.“
Ar būtina visko vengti?
Maistą galima suskirstyti į neperdirbtą arba minimaliai perdirbtą (pavyzdžiui, pomidorai), perdirbtą (konservuoti pomidorai) ir itin perdirbtą (parduotuvėje nusipirkti pomidorų padažai).
Kai kurie ypač perdirbti maisto produktai yra sveikesni – pavyzdžiui, rupios duonos riekelės, viso grūdo pusryčių dribsniai, konservuotos pupelės arba nesaldinti augaliniai gėrimai.
Visi jie nenatūralūs, tačiau turi maistinės naudos.
Naudingi gali būti ir namuose paruošti pomidorų padažai, kai kurios užtepėlės, kiti produktai.
Kai kurie pusgaminiai nėra smarkiai perdirbti, tačiau tikrai nebus naudingi tie, kuriuose yra tokių priedų ir chemikalų, kurių nenaudojate namuose ruošdami valgį.
Dėl to, kad jie patogūs vartoti, yra įperkami ir skanūs, jų, anot Ch.van Tullekeno, beveik neįmanoma visiškai išmesti iš valgiaraščio.
Mitybos specialistas Rohas Huntrissas tvirtino, kad nors mityba, kurioje itin daug perdirbtų maisto produktų, nerekomenduojama, jų valgymas retkarčiais vargu ar kelia pavojų sveikatai: „Pusiausvyra yra sveikos mitybos esmė.“
Parengta pagal BBC inf.
