„Veneros gimimas“ – XV a. pabaigoje sukurtas mitais apipintas legendinis vaizdinys: iš ežero gelmių angelų iškelta kriauklė atsiveria ir gimsta meilės įsikūnijimas Venera. Daugybė žmonių vien dėl šio S.Botticelli paveikslo yra lankęsi Uficių galerijoje Florencijoje. Jo nutapytos deivės neblėstantis populiarumas pavertė šią moterį italų Renesanso Marilyn Monroe.
Istorijoje būta ne vienos įspūdingos mūzos. Vis dėlto Simonettos populiarumas peržengė jos gyvenimo ir mirties ribas: jauna moteris ne tik atrodė panaši į Venerą, ji ją įkūnijo ir net užgožė.
Ponai ir ponios, susipažinkite su šia kultine šviesiaplauke gražuole – S.Vespucci.
Gimė pakrantės mieste
Pačios Simonettos biografija taip pat yra neatskiriama nuo Veneros mito.
Romėnai tikėjo, kad jų meilės ir aistros deivė gimė iš jūros bangų. Simonettos istorija irgi prasideda ant uolėto jūros kranto įsikūrusiame Italijos miestelyje Porto Venerėje – pavadinimas reiškia būtent „Veneros uostą“. Čia 1453-iaisiais gimė būsimoji S.Botticelli mūza.
Kai kurie istorikai spėja, jog Simonetta galėjo pasaulį išvysti Genujos mieste, bet dauguma sutaria, kad gimimo vieta buvo būtent Porto Venerė Ligūrijos pakrantėje. Šios versijos laikėsi Florencijos poetas Politianas, rašęs: „Griežtame Ligūrijos krante, kur piktas Neptūnas daužo uolas, čia kaip Venera Simonetta gimė iš bangų.“
Deivės garbei ant pakrantės skardžio pastatytos šventyklos seniai nebėra, jos vietoje 1198 m. iškilo gotikinė bažnyčia. Tačiau ir šiandien keliautojai gali aplankyti šią vietovę ir įsivaizduoti, koks tai jausmas garbinti meilės deivę.
Porto Venerės krantai pilni romantikos. Miestelis – mažiau žinomas turistų gausiai lankomo Italijos kurorto Činkve Terės kaimynas – yra dalis vadinamosios poetų įlankos.
Šią vietovę mėgo italų rašytojas Dante, o anglų poeto lordo Byrono mėgstamiausia meditacijos vieta pažymėta Porto Venerės turistiniame žemėlapyje.
Savo laiko žvaigždė
Gerai žinoma, kad Simonetta Cattaneo gimė Italijos didikų šeimoje ir būdama vos 16-os ištekėjo už ne mažiau aristokratiškos kilmės vyro Marco Vespucci. Jis, kaip išduoda pavardė, buvo žymaus keliautojo Amerigo Vespucci, savo vardą paskolinusio naujai atrastam Amerikos žemynui, giminaitis.
Marco ir Simonetta susituokę apsigyveno Florencijoje, kur graži pora netrukus atsidūrė miesto dėmesio centre. Jie patraukė ir vienos garsiausių XV a. šeimų – Medici – dėmesį.
Du valdžios vyrai – Medici broliai Lorenzo ir Giuliano – buvo ne juokais įsižiūrėję Simonettą. Dėl jų nenuilstančių pastangų nurungti vienam kitą romantiškomis staigmenomis gražuolė tapo Renesanso aukštuomenės pažiba.
Vienas brolių leido jai švęsti vestuves šeimos dvare, įspūdingoje Careggi viloje – norintiems pamatyti kitus ir parodyti save pačioje tinkamiausioje vietoje.
Beje, Careggi vila tebestovi ir yra saugoma UNESCO.
Kitas brolis merginos garbei surengė riterių turnyrą. Pats į areną nešėsi vėliavą su Simonettos veidu ir užrašu „La Sans Pareille“, o tai romantiškąja prancūzų kalba reiškia „neprilygstamoji“.
Kaip ir šiuolaikinės nuomonės formuotojos bei garsenybės, kurios gauna išskirtinius kvietimus ir prašymus reklamuoti produktus, Simonetta greitai tapo geidžiama įvairių tapytojų mūza, buvo kviečiama į prabangiausius vakarėlius. Jos auksinės garbanos ir patraukli figūra įkvėpė poetus bei dailininkus – S.Botticelli, Piero di Cosimo (jam ji pozavo kaip Kleopatra) ir kiekvieną kitą menininką, kuris norėjo savo kūriniuose įamžinti nežemišką grožį.
Dailininko mūza
Iki šių dienų nėra aišku, kiek iš viso paveikslų pozavo Simonetta. Pavyzdžiui, prisiminkime legendinį S.Boticelli kūrinį „Pavasaris“ („Primavera“).
Vis dar spėliojama, kiek figūrų šiame paveiksle yra Simonetta – ji gali būti įkvėpusi mūzas kairėje, deives dešinėje ir, žinoma, Venerą centre.
Tiesa ta, kad greičiausiai visos figūros paveiksle nutapytos pagal jos išvaizdą. Turint galvoje neįtikėtiną šio kūrinio atidumą detalėms (paveiksle yra daugiau negu 200 skirtingų gėlių!), toks šedevras tikrai atsirado iš meilės.
Norėdami suprasti paveikslo prasmę turime įsigilinti į jo simbolius. Scena tikrai primena Medici šeimos legendinius vakarėlius ir tik patvirtina, kad Simonetta užėmė populiariausios rūmų merginos vietą. Paveiksle matomas ir dievas Merkurijus, žvelgiantis į apelsinus, oficialųjį Medici šeimos vaisių.
„Pavasaris“ – jaunystės ir pavasario energijos testamentas.
Be to, jis išduoda, kad S.Botticelli laikė Simonettą ne tik savo asmenine Venera, bet ir Mergele Marija.
Geriau įsižiūrėję pastebėsime, kad jos galvą paveiksle supa augalų aureolė.
Buvo palaidotas greta
Ir galiausiai – itin valiūkiškas S.Boticelli paveikslas „Veneros gimimas“.
Tai buvo tiems laikams labai geidulingas meno kūrinys.
Spėjama, kad paveikslas padovanotas kažkuriam vyriškos lyties Medici šeimos nariui jo privatiems malonumams.
Simonetta buvo tapoma ir po mirties, tai tiktai patvirtino jos, kaip deivės, reputaciją. Šiandien paveikslas „Veneros gimimas“ yra vienas žinomiausių pasaulyje, bet anuomet jis buvo pakankamai prieštaringas, tad turėjo pusę amžiaus būti slepiamas nuo visuomenės akių.
Negalima paneigti, kad S.Botticelli, kaip ir visa Florencija, garbino Simonettą. Miestas paskendo sielvarte, kai 1476 m. gražuolė nesulaukusi 22-ejų mirė, manoma, nuo tuberkuliozės.
Simonettos mirtis įkvėpė jos garbei nutapyti dar daugiau paveikslų – „atminimo odžių iš Medici šeimos rato“.
S.Botticelli po to niekada nebeatsigavo. 1510-aisiais sulaukęs 65-erių ir jau būdamas mirties patale jis paprašė būti palaidotas prie savo mūzos kojų Florencijos Visų Šventųjų bažnyčioje.
Archeologiniai tyrimai patvirtino, kad šis dailininko noras buvo išpildytas.
Parengta pagal „Messy Nessy Chic“ inf.
