Tūkstančiai šimtų eurų vertės šuniukų kiekvienais metais
iš Airijos gabenami į Jungtinės Karalystės uostus, o iš ten – į žemyninę
Europą. Daugeliu atveju šuniukai gabenami slapta furgonuose ar
lengvuosiuose automobiliuose.
Prekyba šunimis Airijoje yra „nacionalinė gėda“, sako
Dublino smurto prieš gyvūnus prevencijos draugija (DSPCA).
„Mūsų tikslas yra nutraukti jų verslą, – sakė jos
atstovai. – Kuo labiau jiems trukdysime, tuo smarkiau jiems smogsime
ten, kur skauda – per kišenę. Norime padaryti taip, kad tiesiog
neapsimokėtų tuo užsiimti.“
Nors neseniai visoje Airijoje buvo įvykdytos kelios operacijos,
kurių metu buvo konfiskuota šuniukų, aktyvistai sako, kad šio
šuniukų eksporto verslo apimtys nemažėja: kiekvienais metais
eksportuojama mažiausiai 30 tūkst. šuniukų, kurių vertė siekia
iki 20 mln. eurų.
Dažniausiai vežami tokių veislių šuniukai, kaip bigliai,
Frizos bišonai, prancūzų buldogai ar karaliaus Karolio spanieliai.
Neseniai vieno sulaikyto automobilio bagažinėje buvo aptikta
šuniukų siunta, kurios vertė siekė beveik 30 tūkst. eurų.
Specialistai sako, kad labai dažnai šuneliai yra per jauni
keliauti, yra neskiepyti, neturi tinkamų dokumentų, nėra
paženklinti mikroschemomis (čipuoti). Dėl to jie kelia grėsmę. Be
to, kaip sako ekspertai, dėl prasto elgesio su jais jiems gali
išsivystyti fizinės ir elgesio problemos.
Reidų į nelegalias šunų veisyklas metu buvo nustatyta, kad
šuniukai auginami ankštose patalpose, jiems nesudaromos sąlygos
būti fiziškai aktyviems ar bendrauti. Taip pat neužtikrinamos
tinkamos sanitarinės sąlygos. Kartais gyvūnams net trūksta
vandens.
Aktyvistai sako, kad dauguma šunų kontrabandininkų išvengia
bausmės. Dėl šios veiklos buvo nuteisti tik keli žmonės, o apie
tai, kad būtų skirta laisvės atėmimo bausmė, niekas nėra
girdėjęs.
Oficiali statistika rodo, kad Airijoje veikia 73 registruoti
šunų veislynai, kuriuose kiekvienais metais užauginama mažiausiai
30 tūkst. šunų. Palyginimui, Britanijoje veikia 895 veislynai,
tačiau juose per metus užauginama tik 70 tūkst. šuniukų.
„Nedrįsčiau pasakyti, kad koks nors šuo dabar yra mados
reikalas, tačiau nėra abejonės, kad garsenybės skatina šią
prekybą. Įtakos turi ir internetas bei galimybė greitai gauti
šunį, – sakė Alsterio smurto prieš gyvūnus prevencijos
draugijos Šiaurės Airijoje atstovas Davidas Wilsonas. – Anksčiau, jeigu norėdavai šuns, kreipdavaisi į
gerą reputaciją turinti veisėją, kuris įtraukdavo tave į
laukiančiųjų sąrašą. O dabar gali ryte internetu užsisakyti
šunį, o vakare jį tau jau pristatys be jokių klausimų. Dabar tai
taip paprasta.“
