Kaip Gynybos ministerijos vadovas sakė interviu laikraščiui „The Washington Post“, visų pirma derybos buvo susijusios su „grūdų sandoriu“.
Be to, tada pavyko susitarti dėl humanitarinio koridoriaus. Iš laikinai okupuotų teritorijų pavyko išvežti apie 400 tūkst. žmonių. Taip pat pavyko susitarti dėl apsikeitimo karo belaisviais, politiniais kaliniais ir sužeistais kariais.
R. Umerovas pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos „visada žinojo“ apie šiuos kontaktus su Maskva, „nes mes visada konsultavomės visais klausimais“.
Derybos su Rusija 2022 m. pavasarį, prasidėjus Rusijos Federacijos plataus masto invazijai į Ukrainą, Ukrainos ir Rusijos delegacijos derėjosi dėl karo nutraukimo sąlygų. Jos vyko Baltarusijoje ir Turkijoje.
Tuo metu Rusija reikalavo, kad Ukraina atsisakytų stoti į NATO, taip pat smarkiai susilpninti Ukrainos kariuomenę (sumažinti AFU nuo 250 000 iki 83 500 karių). Tačiau tai dar ne visos Kremliaus sąlygos. Diktatorius Vladimiras Putinas reikalavo, kad Ukraina pripažintų neteisėtus „LDNR“ darinius Donecko ir Luhansko sričių administracinėse ribose ir kad Krymas būtų pripažintas Rusijos Federacijos „subjektu“. Ukraina, be kita ko, reikalavo nuo vasario 23 dienos visiškai išvesti Rusijos kariuomenę iš Ukrainos teritorijos pasienyje, o vėliau – išvesti Rusijos kariuomenę prie 1991 metų sienų, taip pat sumokėti kompensacijas.
