TV3 rengiamų paskutinių priešrinkiminių debatų metu karybos ekspertas Deividas Šlekys populiariausių partijų lyderių klausė, kokia yra jų principinė pozicija dėl visuotinės privalomosios karo tarnybos – ar jie būtų „už“ ar „prieš“.
Pirmasis kalbėjęs demokratų pirmininkas Saulius Skvernelis teigė esąs „už“, nes dabartinė tvarka jam primena loteriją, be to, valstybė esą nepašaukia net trečdalio jaunuolių, kurie galėtų tinkamai tarnauti.
Ekspremjeras akcentavo, kad svarbiausia, jog jaunuoliai būtų šaukiami iškart po mokyklos, nes asmenį, kuris jau įsitvirtina darbo rinkoje, iš jos ištraukti yra labai sunku.
Į šį klausimą atsakydamas L.Kasčiūnas pirmiausia akmenį metė į socialdemokratų daržą – ministras paminėjo, kad vieną didžiausių klaidų mūsų saugumo ir gynybos politikoje 2007 metais padarė būtent socialdemokratai, kurie panaikino visuotinę privalomąją karo tarnybą.
„Tai yra blogiausias sprendimas mūsų gynybos istorijoje“, – šalia stovėjusiam socialdemokratui Gintautui Paluckui rėžė krašto apsaugos ministras.
Jis tęsė, kad konservatoriai turi aiškų planą, kaip palaipsniui prieiti prie visuotinės privalomos karo tarnybos.
„Pirma, ta reforma, kurią mes patvirtinome šį pavasarį, dabar mums jau leis didinti šauktinių skaičių, nes mes einame į šaukimą iš karto po mokyklos.
Jaunuolis, pabaigęs mokyklą, 12 klasėje pasitikrinęs sveikatą, galės įstoti į aukštąją mokyklą, pasiimti akademines ir pasirinkti kelis variantus – eiti į tradicinį 9 mėnesių privalomo šaukimo variantą, galės rinktis trejų metų KASP'o tarnybą, galės rinktis jaunųjų karininkų vadų kursus. Mes atidarėme daugiau takelių.
Didindami šauktinių skaičių mes didiname profesionaliąją reguliariąją kariuomenę, karinį rezervą. Dabar mūsų aktyviajame kariniame rezerve yra 30 tūkst. (karių). Per kelerius metus mes jau turėsime 50 tūkst. (karių), o Modernaus kario programa leis juos visus apginkluoti.
Kuo daugiau žmonių bus praėję karinę tarnybą, tuo daugiau jie turės ugnies širdyje kovoti už mūsų valstybę. Tai rodo sociologiniai tyrimai. Tai yra visuotinės gynybos principas. Mes, kai jau būsime tikrai pasiruošę, po penkerių metų galime privalomai įtvirtinti visiems jaunuoliams (karo tarnybą), ir tada nebeliks jokių loterijų“, – pasisakė L.Kasčiūnas.
Replikuoti ministrui kaipmat panoro R.Žemaitaitis. Jis pabrėžė, kad jam patinka skaičiai, todėl L.Kasčiūno pasisakymas esą yra nesuprantamas.
„Nu iš fantastikos srities žmogus kalba. Deividas uždavė klausimą – jūs „už“ ar ne. „Už“. Tada pradėjo vardyti, ką reikia daryti. Tam, ką jūs įvardijote, reikia 5–6 mlrd. eurų. Jūs turite šiandien pinigų? Jūs turite 6 proc. (nuo BVP gynybai)? Nu neturite...“ – tvirtino „Nemuno aušros“ lyderis.
„Nu paskaičiuok, Laurynai, finansų ministrę turi...“ – atsakyti bandžiusį L.Kasčiūną tildė R.Žemaitaitis.
„Tu man pasakyk, iš kur 5–6 mlrd. eurų? Dabar pasakyk. Iš kur? Pasakyk“, – reikalavo krašto apsaugos ministras.
R.Žemaitaitis vardijo, kad reikės parengti karines bazes, pritaikyti reikalingas teritorijas ir pan. L.Kasčiūno bandymų replikuoti R.Žemaitaitis nenorėjo girdėti.
„Kokias bazes? Taigi tu prieš poligonus“, – vis tiek įsiterpė konservatorių atstovas.
„Nu klausykis, nedraskyk tų akių, Jėzus Marija, kaip Pavilionis 2. Kažkokių raminančiųjų išgerk prieš debatus“, – ministrui kirto politikas.
„Kalbi nesąmones“, – atšovė L.Kasčiūnas.
„Nemuno aušros“ pirmininkas atkreipė dėmesį, kad visuotinis šaukimas neįmanomas, kol net 30 proc. šalies jaunuolių atkrenta dėl savo sveikatos būklės.
„Mes turime kalbėti apie švietimą ir apie mokyklas, fizinį lavinimą ir apie sveikatą. Mes apie tai nekalbame. S.Skvernelis labai teisingai pasakė dėl jaunuolių, kuriems 18 metų, paėmimo. Atsitinka kvailas dalykas, kai žmogus pradeda dirbti, įgauna specialybę, įgauna kvalifikaciją ir jūs jį paimate nuo 18 metų?
Jūs visų nepaimsit. Laurynai, 20 tūkst. (jaunuolių) šiandien baigia universitetą, kaip jūs juos paimsit?“ – klausė R.Žemaitaitis.
Jis pabrėžė pats esąs už visuotinį šaukimą, tačiau jis turi vykti palaipsniui, iki 2035 metų.
Savo ruožtu Gintautas Paluckas krašto apsaugos ministrui atrėžė, kad nors socialdemokratai ir atšaukė privalomąją karo tarnybą, sprendimą realizavo jau konservatorių Vyriausybė, dar ir sumažindama krašto apsaugai skirtą biudžetą.
Socialdemokratas taip pat dėmesį kreipė pirmiausia į infrastruktūros svarbą, o ne šaukiamų jaunuolių skaičiaus didinimą.
„Iš prieš tai buvusio apsikeitimo replikomis susidaro įspūdis, kad čia yra asmeninis Lauryno ir Remigijaus sprendimas. Aš siūlau nesuasmeninti tokių svarbių sprendimų, nes valdžios ir koalicijos keisis, o tuos sprendimus reikės įgyvendinti ir vieniems, ir kitiems“, – patarimą davė Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Liberalų sąjūdis, anot jos, pasisako už privalomąją karo tarnybą iki 2030 metų.
Valstiečių atstovas Giedrius Surplys nurodė, kad valstiečiai kol kas visuotiniam šaukimui nepritaria.
