Pasak jų, iniciatyvos turėjimas visoje karo veiksmų teritorijoje nuo 2023 metų lapkričio leido rusams patiems nustatyti kovų Ukrainoje vietą, laiką, mastą ir reikalavimus, o Kijevas buvo priverstas skirti materialinius ir žmogiškuosius išteklius reaktyviosioms gynybinėms operacijoms.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad pirmą antradienio pusę ukrainiečiai įvairiuose rajonuose pasistūmėjo į priekį 1–2 km ir į nelaisvę paėmė 100 rusų kariškių. Tuo tarpu Ukrainos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis paskelbė, kad Sudžos miestelis, kuriame gyvena apie 5 tūkst. žmonių, buvo pilnai užimtas Ukrainos pajėgų.
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ir toliau vaizduoja save kaip veiksmingą ir gerai išmanantį situaciją Ukrainos ir Rusijos pasienyje. Jis perkelia atsakomybę už tebesitęsiančius iššūkius reaguojant į Ukrainos įsiveržimą į šį regioną kitiems Rusijos kariuomenės ir vyriausybės pareigūnams.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija Kursko srityje privertė Rusijos karinę vadovybę reaguoti ir permesti pajėgas bei priemones į ruožą, kuriame Ukrainos kariai pradėjo puolimą.
Ukrainos operatyvinės-strateginės pajėgų grupės „Tavria“ atstovo Dmitrijaus Lichovojaus teigimu, Kremlius perdislokavo kai kuriuos dalinius iš Zaporožės ir Chersono sričių, tačiau kareivių skaičius buvo nedidelis.
Rusijos kariuomenė nevykdė aktyvių kovinių operacijų Kursko srityje, bet naudojosi savo iniciatyva, kad darytų spaudimą Ukrainai. Be kita ko, rusai trukdė Ukrainos pajėgoms telkti gyvąją jėgą ir priemones būsimoms kontrpuolimo operacijoms, kartu nustatydami karo veiksmų tempą.
Pasak analitikų, ši Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija ir galimi tolesni įsiveržimai per sieną verčia Rusiją priimti sprendimą, ar tūkstančio kilometrų tarptautinę sieną su Ukraina laikyti teisėta fronto linija, kurią Rusija turi ginti. Tai gali nulemti ilgalaikio operatyvinio planavimo suvaržymus, su kuriais Rusija anksčiau nesusidūrė.
Sekite svarbiausias karo Ukrainoje naujienas su lrytas.lt.
