ET Parlamentinė Asamblėja nurodė rimtus Jungtinių Valstijų kaltinimus J. Assange‘ui, kuriam grėsė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, „už tai, kas iš esmės buvo naujienų rinkimas ir skelbimas“, sakoma pareiškime.
Asamblėja paragino JAV vietoj to geriau ištirti įtariamus karo nusikaltimus ir žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos atskleidė J. Assange‘as ir „Wikileaks“.
Jos pareiškime teigiama, kad elgesys su J. Assange‘u sukėlė „pavojingą bauginamą poveikį“, kuris pakirto žurnalistų ir informatorių apsaugą visame pasaulyje.
J. Assange‘as antradienį buvo atvykęs į Strasbūrą ir kalbėjo ET žmogaus teisių komitete – tai buvo pirmas viešas jo pasirodymas po to, kai buvo paleistas iš kalėjimo sudarius susitarimą su JAV.
Vašingtonas kaltino J. Assange‘ą, kad jis kartu su informatore Chelsea Manning pavogė ir paskelbė slaptą medžiagą apie karines operacijas Irake ir Afganistane, taip esą sukeldamas pavojų JAV žvalgybos šaltinių ir kitų asmenų gyvybei.
Tačiau J. Assange'o šalininkai teigia, kad jis yra drąsus žurnalistas, kurio darbas padėjo atskleisti karo nusikaltimus.
J. Assange‘as septynerius metus slapstėsi nuo JAV valdžios institucijų ir gyveno Ekvadoro ambasadoje Londone, kol 2019 metais buvo suimtas, kad būtų išduotas JAV ir stotų prieš teismą. Bet birželio pabaigoje jis buvo netikėtai paleistas ir grįžo į gimtąją Australiją.
Asamblėja taip pat apkaltino Didžiosios Britanijos valdžios institucijas, kad šios nesugebėjo efektyviai apsaugoti J. Assange‘o teisės į žodžio ir asmeninę laisvę.
Nepaisant J. Assange‘ui pateiktų kaltinimų politinio pobūdžio, jis buvo sulaikytas nepriimtinai ilgą laiką, teigė asamblėja.
Europos Taryba, kuriai priklauso 46 valstybės narės ir kuri yra nepriklausoma nuo ES, praeityje ne kartą sprendė J. Assange‘o žmogaus teisių padėties klausimą.
