Penktadienį Kyjive susitiko R. Sikorskis, Lietuvos užsienio reikalų ministras G. Landsbergis ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bei jų patarėjai. Pasak susitikimo dalyvių, atmosfera tarp V. Zelenskio ir R. Sikorskio buvo itin įtempta, buvo galima įžvelgti net kivirčą. Pasak „Onet“ šaltinių, lenkai atrodė mažų mažiausiai nustebinti stiliaus, kuriuo V. Zelenskis bandė elgtis su Lenkijos užsienio reikalų ministru.
Pokalbio toną nuo pat pradžių uždavė V. Zelenskis, kuris litanijoje priekaištų kaltino Varšuvą, be kita ko, dėl to, kad ji nepalaiko Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą derybose. Ukraina nori jas užbaigti iki kitų metų. R. Sikorskis savo ruožtu pareiškė, kad šios derybos Lenkijai užtruko 10 metų, o Kyjivo siūlomas terminas yra nerealus.
V. Zelenskio skundai tuo, deja, nesibaigė – toliau viskas tik dar labiau įsibėgėjo, rašo „Onet“.
Pasak Ukrainos prezidento, Lenkija turėtų duoti Ukrainai daugiau karinės įrangos, tačiau ji to nenori daryti. V. Zelenskio teigimu, Varšuva taip pat turėtų nuspręsti, kad Lenkijos oro gynyba numuštų link Lenkijos skriejančias Rusijos raketas ir dronus, kol jie dar yra Ukrainos oro erdvėje.
Lenkijos diplomatijos vadovas paaiškino, kad Lenkija nepriims sprendimo naudoti priešlėktuvinės gynybos sistemas viena, nederindama savo veiksmų su NATO.
Kalbant apie įrangą, R. Sikorskis esą atsakė V. Zelenskiui, kad Varšuva iš principo yra pasirengusi perduoti Ukrainai likusius Lenkijos inventoriuje esančius naikintuvus MiG-29, tačiau tai padarys tik tuo atveju, jei NATO sąjungininkai nuspręs perkelti savo lėktuvus į Lenkijos teritoriją, kad užpildytų tokiu atveju liksiančią spragą.
V. Zelenskio šie argumentai neįtikino. Tai, kad Lenkija pirmoji Kyjivui perdavė naikintuvus ir suteikė Ukrainai daugiau tankų nei Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija, Vokietija, Nyderlandai, Norvegija, Švedija, Ispanija, Čekija, Slovakija ir Bulgarija kartu sudėjus, Ukrainos pusė, atrodo, neprisimena, neslėpdamas kritikos rašo „Onet“ žurnalistas W. Juraszas.
Per derybas taip pat buvo ginčijamasi dėl Voluinės klausimo. Ukrainos prezidentas pareiškė, kad Lenkija jį sprendžia tik dėl vidaus politikos ir neturėtų grįžti prie šio klausimo. R. Sikorskis atsakė, kad Ukraina turėtų traktuoti ekshumacijas ir laidotuves kaip krikščionišką gestą, tačiau tai neįtikino V. Zelenskio.
Remiantis „Onet“ gautais pokalbio dalyvių pasakojimais, vienu metu atmosfera buvo tokia bloga, kad buvo galima kalbėti net apie kivirčą. Portalas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos delegacija esą nebandė palaikyti Lenkijos ministro.
Ukrainos pusė, duodama interviu „Onet“, bandė pateikti pokalbio eigą taip, kad dėl įtemptos atmosferos apkaltintų R. Sikorskį. Reikalas tas, kad net ir pagal šį pasakojimą R. Sikorskis nesielgė nediplomatiškai, vertina „Onet“. Jo kaltė esą buvo ta, kad jis besąlygiškai nepriėmė Ukrainos pusės lūkesčių.
Susitikimo dalyvius nustebino V. Zelenskio stilius
Lenkijos diplomatijos vadovo ir Ukrainos prezidento susitikimo eiga rodo, kad Varšuvos ir Kyjivo santykiai, deja, išgyvena krizę.
Lenkijos dalyviai atrodė mažų mažiausiai nustebinti prezidento V. Zelenskio pokalbio vedimo stiliaus. Tačiau priežastis, nepaisant regimybės, gana paprasta. Ukraina, kaip matyti iš daugybės pokalbių, vykusių Kyjive per tarptautinę Jaltos Europos strategijos konferenciją, yra įsitikinusi, kad Lenkija yra tokia grėsminga Rusijai, kad, padėdama Ukrainai, iš tikrųjų padeda tik sau.
Tai rodo, kad, jos elito nuomone, Ukraina neturi pagrindo būti dėkinga Lenkijai, rašo portalas.
Kas vyko užkulisiuose?
R. Sikorskis esą bandė paaiškinti V. Zelenskiui, kad Lenkija, kaip NATO narė, yra kitokioje situacijoje.
„Problema ta, kad daugelis Lenkijos politikų ir ekspertų net nebando to aiškinti Ukrainos politikams. Todėl, mano nuomone, jie iš tikrųjų yra labiau atsakingi už dabartinius, kasdien blogėjančius santykius su Ukraina nei antiukrainietiškai nusiteikę sluoksniai, kurie painiojo ir tebepainioja Voluinės atminimą su priešiškumu Ukrainai“, – rašo W. Juraszas.
