„Davidas Levy į Izraelio istoriją įeis kaip nacionalinės vienybės ir visuomeninės veiklos simbolis, palikęs pėdsaką visuomenėje ir Izraelio valstybėje“, – teigiama prezidento Isaako Hercogo pareiškime.
D.Levy gimė 1937 m. Maroke, 1959 m. atvyko į Izraelį ir tapo svarbiu politiniu ir profsąjungų lyderiu bei Šiaurės Afrikos kilmės žydų, tvirtinančių, jog yra diskriminuojami, gynėju.
Nuo 1969 m. jis 36 metus dirbo Izraelio parlamente, Knesete. 1977 m. jis paskirtas ministru, buvo atsakingas už imigracijos, darbo, būsto ir užsienio reikalų klausimus, taip pat ėjo ministro pirmininko pavaduotojo pareigas.
Kaip dabartinio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu varžovas, 1992 m. jis su juo varžėsi dėl „Likud“ partijos vadovo posto, tačiau dešiniosios partijos pirminiuose rinkimuose liko antras.
B.Netanyahu sekmadienį pavadino D.Levy „dešimtmečius atsidavusiu valstybės tarnautoju“.
„Aš bendradarbiavau su Davidu „Likud“ vyriausybėse... Ne visada dėl visko sutardavome, bet visada vertinau jo misijos jausmą“, – teigiama B.Netanyahu pareiškime.
1995 m. D.Levy įkūrė savo partiją „Gesher“ ir per koaliciją prisijungė prie B.Netanyahu vyriausybės, o vėliau, 1999 metais, prisijungė prie Ehudo Barako vyriausybės.
1996–2001 m. jis grįžo į ministro pirmininko pavaduotojo postą.
Nors pasitraukęs iš politinės veiklos buvo laikomas kandidatu į prezidentus, jis nekandidatavo.
2018 m. D.Levy buvo apdovanotas prestižine Izraelio premija už nuopelnus visuomenei ir šaliai.
Dvylikos vaikų, iš kurių du tapo Kneseto nariais, tėvas didžiąją gyvenimo dalį gyveno nedideliame šiauriniame Beit Šeano miestelyje.
