Dešimtims tūkstančių jo tėvynainių tęsiant žiaurų ir neišprovokuotą jau daugiau nei 10 mėnesių trunkantį karą Ukrainoje, per kurį žuvo dešimtys tūkstančių ukrainiečių, o dar milijonai pabėgo į užsienį, Rygos apygardos teismas nusprendė, kad paties S.Bašilovo bandymas pabėgti nuo karo veiksmų, regis, pavyko.
Tai buvo toli gražu nepanašu į tą dieną, kai prieš keturis mėnesius iš Pskovo kilęs vyras sužinojo, kad Latvijos pilietybės ir migracijos reikalų tarnyba atmetė jo prieglobsčio prašymą, motyvuodama tuo, kad nėra jokių įrodymų apie grasinimus ar politinę bei žmogaus teisių gynimo veiklą, dėl kurios S.Bašilovui grėstų pavojus.
„Pasaulis tuo metu sustojo. Maniau, kad viskas, pabaiga“, – neseniai duodamas interviu iš Latvijos sakė S.Bašilovas, pasakodamas apie savo nusivylimą dėl galimybės būti repatrijuotam.
Jo likimas ir teismo pergalė tuo metu, kai šimtai tūkstančių rusų jau pabėgo į užsienį rodo, kad karas Rusijoje yra nepopuliarus.
Tačiau jie taip pat pabrėžia ES ir kitų su Ukraina susivienijusių valstybių dilemą, kurios mano, kad patys rusai turi labiau stengtis užkirsti kelią agresyviems Kremliaus veiksmams užsienyje ir kad suteikti prieglobstį rusų karo prievolės vengiantiems asmenims yra slidus kelias politiniais ir saugumo sumetimais.
Prieš karą ar prieš dalyvavimą kare?
Nuo vasario pabaigos, kai prasidėjo plataus masto invazija, Latvija ir jos Baltijos šalių partneriai pasisakė už sankcijas ir kitas bausmes, kurios atgrasytų Maskvą nuo agresijos, o Ryga smarkiai padidino savo 214 km ilgio sienos su Rusija saugumą ir karinę parengtį.
Kadaise sovietų nelaisvėje buvusi respublika, kurioje etninė rusų mažuma sudaro maždaug ketvirtadalį gyventojų, Latvija taip pat vadovavo siekiui neleisti paprastiems rusams atvykti į ES. Ji taip pat viešai atkalbinėjo Rusijos piliečius nuo prieglobsčio prašymo Latvijoje.
Po V.Putino įsakymo dėl „dalinės mobilizacijos“ rugsėjį dešimtys ar šimtai tūkstančių jaunų rusų bėgo prie sienų ir Latvija tuomet nusprendė sustiprinti pasienio patruliavimą.
Vidaus reikalų ministras Kristapas Eklonas perspėjo, kad „mobilizacija Rusijoje nėra pakankama priežastis suteikti prieglobstį Latvijoje“. Tačiau jis pripažino, kad kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai, ir teigė, kad tik du iš 16 Rusijos prieglobsčio prašytojų Latvijoje iki šiol tikslingai bandė išvengti šaukimo į kariuomenę.
S.Bašilovas buvo vienas iš dviejų rusų, apie kuriuos kalbėjo K.Eklonas.
Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius dar kartą perspėjo rusus, kad jei jie nesutinka su tuo, ką jų šalis daro Ukrainoje, jie turėtų pasipriešinti Rusijos valdžiai.
„Šie žmonės yra ne prieš karą, kurį Rusija vykdo Ukrainoje, o prieš mobilizaciją – ir tai yra didelis skirtumas“, – kalbėjo jis.
„Visi kalbėjo apie mobilizaciją“
S.Bašilovas save apibūdino kaip paprastą vaikiną, kuris įstojo į kariuomenę vieneriems metams, bet greitai suprato, kokia ten netvarka, ir mokėsi policijos akademijoje savo gimtajame vakariniame Pskovo regione. Tačiau jis teigia išstojęs iš policijos pajėgų, kai iš arti pamatė, kokio lygio korupcija ir kyšininkavimas ten vyko.
Jis liko kariuomenės rezervistu ir įsidarbino trąšų gamykloje.
S.Bašilovas papasakojo, kaip jį šokiravo žinia apie vasario 24 d. įvykusią invaziją – jis sakė, kad „iki pat pabaigos netikėjo, jog tai įmanoma net iš principo“.
Vakarų vertinimu, pirminėse invazijos pajėgose dalyvavo iki 200 000 Rusijos karių, įžengusių į Ukrainą iš Rusijos, taip pat ir iš kaimyninės Baltarusijos.
Jis pasakojo, kad Pskove pasipriešinimui apsiribojus tik pavieniais ankstyvųjų karo nepalaikančių žmonių piketais, vasario 27 d. jis nuvyko apie 300 km į Sankt Peterburgą, kad išreikštų nepritarimą invazijai, kol šį protestą išvaikė riaušių policija.
Kaip kariuomenės rezervistas, S.Bašilovas sakė, kad jam pasidarė neramu, nes visi kalbėjo apie mobilizaciją ir galimybę, kad V.Putinas paskelbs karo padėtį.
„Aš tikrai neketinau visam tam pritarti, bet buvo morališkai sunku likti, o kai tai vyksta, pradedi bijoti dėl savo gyvybės“, – sakė jis.
Improvizuotas pabėgimas
Kovo 4 d., būdamas darbe, jis pasakojo, kad tėvai jį pastūmėjo imtis veiksmų, kai pranešė, jog gavo šaukimą atvykti į karinę tarnybą.
„Čia prasideda karas, ir tave kviečia į karinės registracijos ir šaukimo skyrių“, – sakė S.Bašilovas. – Ir iš savo tarnybinės patirties supratau, jog jie gali už tave pasirašyti sutartį, tave įtikinti, arba šantažuoti, siekiant priversti tave atlikti karinę tarnybą.“
Nepaisant to, kad neturėjo vizos, jis sako, kad paprasčiausiai nuvažiavo link Latvijos sienos, maždaug už 40 km nuo Pskovo.
Pripažindamas, kad, žvelgiant į praeitį, jis galėjo paprasčiausiai važiuoti per Baltarusiją ir legaliai įvažiuoti į Latviją, S.Bašilovas tikino, kad ištyrinėjo sieną netoli Estijos ir Latvijos sienų sankryžos, o paskui nuvažiavo į pietus iki vietos, kur maždaug už kilometro pastebėjo pasieniečius rusiškomis uniformomis.
Tada, pasak jo, jis tiesiog perlipo per tvorą, paskui ėjo per mišką, vengdamas Vilakos miestelio, kol nusprendė, kad pakelėje saugiau, todėl nusišluostė drabužius ir išėjo iš miško.
Galiausiai jis sėdo į autobusą, važiuojantį į Rygą, kur prisistatė šiek tiek sutrikusiam policijos pareigūnui ir pasakė, kad neteisėtai kirto sieną ir nori gauti politinį prieglobstį.
„Buvo akivaizdu, kad jis ne iš karto suprato, ką aš jam ką tik pasakiau“, – pasakojo S.Bašilovas, tačiau jam buvo liepta sėsti į tarnybinį automobilį. Jis sakė, kad nervinosi galvodamas, ką reiktų daryti, jei kas nors bandytų jį nuvežti atgal prie sienos, tačiau jis toliau bejėgiškai sėdėjo tarnybiniame automobilyje, nežinodamas, kur jį veža policija.
„Buvo labai baisu“, – sakė jis. – Bet jie nuvežė mane į pasienio tarnybos pastatą, ir aš supratau, kad esu daugiau ar mažiau saugus.“
Visų veiksmų apjungimas
S.Bašilovas buvo perkeltas į Muceniekų sulaikymo centrą, naujai atidarytą imigrantų apgyvendinimo įstaigą netoli Rygos.
Kol kas jausdamasis saugus, jis lankė integracijos į Latvijos visuomenę kursus ir sėkmingai išmoko latvių kalbą tiek, kad galėjo gauti A1 lygio pažymėjimą. Po trijų mėnesių jis gavo leidimą dirbti ir įsidarbino internetiniame kazino. Jis taip pat išmoko šiek tiek anglų kalbos.
Tada rugpjūčio mėn. atėjo žinia, kad Latvijos pilietybės ir migracijos reikalų tarnyba jį atmetė.
Latvijos valdžios institucijos nusprendė, kad nors S.Bašilovas, atrodo, dalyvavo proteste ir parašė keletą komentarų internete, tačiau nebuvo jokių įrodymų, kad jo gyvybei gresia pavojus.
Kijevas ir Vakarų karo analitikai jau seniai perspėjo, kad kelis mėnesius trunkantis karas Kremliui nesiklosto pagal planą, o brutalus žiniasklaidos ir nesutarimų slopinimas ne visiškai numalšino viešas nepasitenkinimo apraiškas.
Tačiau vis dėlto praėjo daugiau nei mėnuo, kol V.Putinas faktiškai pripažino netikėtus iššūkius, kurie iškilo įsiveržus į Ukrainą, paskelbdamas „dalinę mobilizaciją“, kad ilgainiui kartu su kitais karo veiksmams pasitelktų dar bent 300 000 rezervistų, tokių kaip S.Bašilovas.
Tačiau S.Bašilovas sulaukė savo dienos teisme.
Latvijos migracijos tarnyba griežtai išskyrė mano politinę poziciją ir nenorą dalyvauti kare, – sakė jis.
Jis ir jo advokatas bandė visą tai apjungti, neatsiejamai susiedami platesnes S.Bašilovo pažiūras su jo pasipriešinimu kovai kare, taip pat atkreipdami dėmesį į jo ankstesnę tarnybą ir pasitraukimą iš policijos.
„Žinoma, aš nesu žymus politinis veikėjas, nedeginau šaukimo į kariuomenę kabinetų“, – sakė S.Bašilovas. – Esu paprastas vaikinas, kuris nenori žudyti ir mirti“.
Latvijos valstybės saugumo tarnybos pareigūnai, baimindamiesi grėsmių dėl abejotinų motyvų ir lojalumo turinčių rusų antplūdžio, liudijo, kad nepritaria rusų, turinčių karinės patirties, įsileidimui į šalį.
Gruodžio 15 d. S.Bašilovas sužinojo, kad Rygos administracinis apygardos teismas nusprendė, jog jam turi būti suteiktas prieglobstis.
Jei jo prašymas Latvijoje galiausiai būtų buvęs atmestas, jis sako, kad ruošėsi galimam bandymui patekti į Gruziją, kitą buvusią sovietinę respubliką, į kurią po vasario mėn. invazijos persikėlė tūkstančiai rusų.
Tačiau jis žinojo, kad nenori grįžti į Rusiją.
„Jei ten grįši, laukia arba kalėjimas, arba karas“, – tikino S.Bašilovas.
Parengta pagal RFE/RL inf.
