Čenstakavos sprendimas įkvėpė Poznanės bei Sosnoveco miesto tarybas, kurios pranešė netrukus balsuosiančios už panašius sprendimus.
Nevyriausybinės organizacijos „Skiepijame, nes mąstome“ lyderis Marcinas Kostka pranešė, jog organizacija pradėjo rinkti parašus, kad tokia praktika būtų įvesta visoje šalyje.
Pavojus – iš Ukrainos
Čenstakavos vadovai savo sprendimą motyvavo tuo, kad kaimyninėje Ukrainoje dėl nesiskiepijimo kilo tymų epidemija, kuri ėmė plisti ir į jų regioną.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Ukrainoje pernai tymais susirgo daugiau kaip 50 tūkst. žmonių, iš 15 mirusių 11 buvo vaikai.
Lenkijoje praėjusiais metais tymais taip pat susirgo rekordiškai daug žmonių – 220. Prieš metus tymais susirgusių buvo beveik keturis kartus mažiau – 63.
Daug žmonių apsikrėtė nuo šia liga sergančių ukrainiečių, kurių į Lenkiją uždarbiauti yra atvykusių daugiau nei milijonas. Tačiau liga plinta ir dėl to, kad tėvai atsisako skiepyti vaikus.
Beje, su tokia pat problema susiduria ir Lietuva. Prieš porą metų šalyje nebuvo nė vieno tymais užsikrėtusiojo, tiktai pora žmonių užsikrėtė užsienyje.
Skiepijo imigrantus
Baiminantis epidemijos Lenkijos Kvidzyno miesto fabrike „Jabila“ buvo skubiai nuo tymų paskiepyti 800 darbininkų, nes paaiškėjo, kad trys kolegos ukrainiečiai jais serga.
Netoli Varšuvos esančiame Pruškuvo mieste tymais vienu metu susirgo 20 žmonių, įtariama, kad ligą išplatino į darželį atėjęs sergantis ukrainiečių vaikas.
Nė vienas iš Pruškuve susirgusių vaikų ir suaugusiųjų nebuvo skiepytas nuo tymų.
Nepaisant medikų skelbiamo pavojaus apie gresiančią tymų epidemiją, skiepų priešininkų organizacija „Stop nop“ sugebėjo surinkti 120 tūkst. parašų reikalaudama panaikinti prievolę skiepytis.
Įstatymo svarstymą Seime netikėtai parėmė valdančioji dauguma, pareiškusi, jog rinkėjams buvo žadėjusi neatmesti jokio visuomenės inicijuoto įstatymo jo viešai neapsvarsčius.
Sprendimą viešai Seime diskutuoti apie tariamą skiepų žalą ir leisti pareikšti nuomonę vietos bei užsienio pseudoekspertams buvęs premjeras Leszekas Milleris pavadino idiotizmu.
Medikai sukritikavo vidaus reikalų viceministro Patryko Jakio žodžius, kad prievolė skiepytis prilygsta diskriminacijai.
Nenori pyktis prieš rinkimus?
Spėjama, kad valdančioji Teisės ir teisingumo partija (TTP), regėdama skiepų priešininkų gretų gausėjimą, nepanoro su jais pyktis prieš rudenį vyksiančius Seimo rinkimus.
Tai esą paliudijo parlamentaro, buvusio sveikatos apsaugos ministro Konstantino Radziwilo pareiškimas, kad negalima žeminti ir neišklausyti žmonių, turinčių kitokią nuomonę apie galiojančius įstatymus.
Žurnalas „Newsweek“ teigė, kad TTP palaiko draugiškus ryšius su Italiją valdančiais populistais, kurie prieš metus atšaukė įstatymo nustatytą prievolę skiepyti vaikus.
Dienraščio „Gazeta Wyborcza“ apžvalgininkas Jacekas Zakowskis apkaltino valdančiuosius, kad jų nuolaidžiavimas skiepų priešininkams gali sukelti tymų epidemiją.
J.Zakowskis priminė, kad dar prieš kelerius metus trys ketvirtadaliai tautiečių pritarė privalomam skiepijimui, o dabar tokią tvarką palaiko mažiau kaip pusė – 41 proc.
47 proc. apklaustųjų teigė, kad patys tėvai turi nuspręsti, skiepyti vaikus ar ne.
Pernai skiepų atsisakė 40 tūkst. žmonių – ketvirtadaliu daugiau nei prieš metus.
Nors pagal įstatymą už atsisakymą skiepyti vaikus gresia baudos nuo 100 iki 5000 zlotų (23,25 eurų – 1,16 tūkst. eurų), jas realiai sumoka vos keliolika asmenų.
„Stop nop“ talkinantys teisininkai sugeba bylas vilkinti ilgus metus, o tai dar labiau drąsina skiepų priešininkus.
Paskyrė bausmę lyderei
Siekdama pakeisti situaciją Sveikatos apsaugos ministerija pranešė bursianti teisininkų komandą specialiai bylinėtis su skiepų vengiančiais asmenimis.
Ministerija džiugiu pavadino Poznanės teismo paskirtą bausmę „Stop nop“ lyderei Justynai Sochai už garsaus epiodemiologo Pawelo Grzesiowskio apšmeižimą.
Ji melavo, kad profesorius pabrėžia skiepų būtinybę, nes gauna slaptą atlygį iš farmacijos koncernų. Už tai J.Sochai teismas paskyrė 12 tūkst. zlotų (2,8 tūkst. eurų) nuobaudą.
Po nuosprendžio J.Socha tvirtino, kad kalba daugybės tautiečių vardu, o teismas pamynė teisę į žodžio laisvę.
„Stop nop“ svetainė toliau skelbia rašinius skandalingomis antraštėmis: „Skiepai žudo“, „Mirė netrukus po paskiepijimo“, „Skiepai suaktyvino vėžį“.
Sveikatos apsaugos ministerija neslepia, kad skiepai kartais sukelia šalutinį nepageidaujamą poveikį, bet primena, kad tai gali sukelti net vitaminai ar aspirinas.
Nuo skiepų šalyje niekas oficialiai nėra miręs, bet per metus keletas žmonių patenka į ligoninę dėl neigiamos organizmo reakcijos į skiepus.
Organizacija „Stop nop“ be jokių įrodymų teigia, kad medikai nesako visos tiesos ir klastoja statistiką, nes yra susimokę su farmacijos koncernais.
