46 metų F.Cousteau, kurio projektas „Mission 31“ pagerino 30
parų gyvenimo po vandeniu rekordą, prieš pusę šimtmečio
pasiektą jo senelio, kartu su kitais ekspedicijos dalyviai grįžo į
Islamorados gyvenvietę apie 10 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku.
F.Cousteau komandos draugai džiaugsmingai jį pasveikino ir
glėbesčiavo pajūryje esančiame komplekse, priklausančiame
Floridos tarptautiniam universitetui, kuris taip pat turi unikalią
autobuso dydžio povandeninę laboratoriją „Aquarius Reef Base“,
įrengtą 20 metrų gylyje.
„Tai buvo monumentali sėkmė daugeliu lygių“, – F.Cousteau
sakė per spaudos konferenciją.
Jis sakė esantis „pakylėtas“ dėl atlikto darbo kokybės,
tačiau „išsekęs“ dėl mėnesį trukusio gyvenimo po vandeniu,
kur jo komanda atliko įvairius bandymus, dalis kurių buvo tiesiogiai
transliuojami internetu.
„Pasiekėme daugiau negu įsivaizdavome, kad įmanoma, –
F.Cousteau sakė naujienų agentūrai AFP. – Svarbiausias dalykas
buvo 31 dieną sutalpinti maksimalų žmonių skaičių daugelyje
platformų.“
Birželio 1-ąją pradėtos misijos tikslas buvo stebėti jūrų
gyvūniją, taršos poveikį koralams ir ilgalaikio buvimo po vandeniu
poveikį žmonėms.
Mokslininkai kasdien nardydavo už laboratorijos ribų, vykdydami
eksperimentus, kurie taip pat buvo sutelkti į klimato kaitos ir
vandenynų rūgštėjimo tyrimus.
F.Cousteau sudarė sąlygas vandenynų tyrimų entuziastams
betarpiškai stebėti jo misiją per tiesiogines interneto
transliacijas, kurios buvo rodomos tinklalapyje www.mission-31.com.
Jis surengė kelis šviečiamuosius seminarus mokykloms, muziejams
ir akvariumams iš laboratorijos, kurioje buvo itin drėgna.
Prieš pradėdamas savo misiją, F.Cousteau sakė AFP, kad nori
pagerbti savo senelį, 30 dienų gyvenusį po vandeniu Raudonojoje
jūroje 7-o dešimtmečio pradžioje. Ta misija buvo tik viena iš
daugybės garsiojo okeanografo jūrinių ekspedicijų.
J.Cousteau, naudodamas per tą savo misiją nufilmuotą
medžiagą, sukūrė „Oskarą“ laimėjusį dokumentinį filmą
„Pasaulis be saulės“ (Le Monde sans soleil) – vieną iš
daugelio savo juostų.
Jacques'as Cousteau mirė 1997 metais.
„Manau, jam būtų patikusi galimybė kalbėtis su tiek daug
žmonių“, – sakė Fabienas Cousteau.
Pasak jo, ši misija žymėjo „pirmąjį kartą, kai Cousteau
ekspedicija galėjo dalytis (tyrėjų) kasdieniu gyvenimu“.
F.Cousteau ta patirtis atrodė „keistoka, tačiau labai smagi“.
F.Cousteau sakė, kad jo komandos nariai ankštose patalpose
gyveno be incidentų, nors jis visi pasiilgo savo šeimų ir draugų.
F.Cousteau ir jo komanda turėjo atlikti 16 valandų trukusią
dekompresiją, kad galėtų saugiai grįžti į paviršių. To ilgo
proceso metu jie žiūrėjo „Pasaulį be saulės“.
„Tai buvo malonus ir liūdnas momentas“, – F.Cousteau sakė
sugrįžęs į įprasta gyvenimą. Tačiau jis pripažįsta, kad
malonu kvėpuoti šviežiu oru ir jausti tvirtą žemę po kojomis.
„Palikti tokią ypatingą vietą buvo sunkoka“, – pridūrė
jis.
F.Cousteau pažymėjo, kad po vandeniu buvo ne vien dirbama, bet
ir prasimanoma pramogų. Vienu metu, nors ir nesėkmingai, jis mėgino
žaisti futbolą po vandeniu – tuo metu, kai Brazilijoje vyksta
pasaulio futbolo čempionatas.
Tyrėjas sakė, kad jo komanda dabar peržiūrės visus
nufilmuotus vaizdus, kurie vėliau bus panaudoti dokumentiniam filmui,
taip pat įvairių bandymų rezultatus.
Mokslininkas neatmetė galimybės, kad bus surengta kita, 32 parų
misija. Tačiau F.Cousteau pripažino, jog jam būtų sunku jai
vadovauti, nes tam reikėtų skirti itin daug laiko.
Okeanografui, kuris daug laiko praleisdavo su savo seneliu,
keliaudamas laivu „Calypso“, 31 dienų misija po vandeniu tapo
išsipildžiusia svajone.
„Tai buvo absoliučiai nuostabi patirtis daugybe atžvilgių“,
– jis sakė šypsodamasis.
