Egiptiečiai nustebo, kai Etiopija praėjusį mėnesį pradėjo nukreipinėti Mėlynojo Nilo vandenį statomai užtvankai ir hidroelektrinei.
Baiminamasi, kad dėl 4,2 milijardo dolerių vertinamo Etiopijos projekto Nile sumažės vandens lygis. O Egiptas ir aplinkinės valstybės, tarp jų ir Sudanas, yra priklausomi nuo šios upės vandens.
Kairo susirūpinimo mastas dėl statomos Didžiosios Etiopijos Renesanso užtvankos visam pasauliui tapo aiškus dar praėjusią savaitę.
Tuomet Egipto pareigūnai, nežinodami, kad prie jų stovinčios kameros yra įjungtos, tarėsi, kaip sustabdyti planus užtvenkti Mėlynąjį Nilą, kuris yra didžiausias dešinysis Nilo intakas.
Islamistų politikai tarpusavyje aptarinėjo, ar verta skelbti karą Etiopijai, o gal užtektų slapta siųsti specialiąsias pajėgas, kad šios susprogdintų Didžiąją Etiopijos Renesanso užtvanką. Vienas jų net pareiškė, kad Egiptas Etiopijoje turėtų paremti sukilėlius.
Šią savaitę Egipto prezidentas Mohammedas Mursi savo susirūpinimą išdėstė jau oficialiai. Lyderis pareiškė neskelbsiantis karo, tačiau neleisiantis Etiopijai kelti pavojaus vandens tiekimui į Egiptą.
Dėl to Kairas esą gali imtis visų priemonių.
„Egipto vandens saugumas negali būti nė kiek pažeistas.
Kaip prezidentas patvirtinu jums, kad gali būti panaudotos visos galimybės. Jeigu Egiptas yra Nilo dovana, tada Nilas yra dovana Egiptui. Jei bus prarastas bent vienas lašas, tada mūsų kraujas bus alternatyva”, – kalbėjo M. Mursi.
Šalies užsienio reikalų ministras Mohammedas Kamelas Amras artimiausiomis dienomis ketina vykti į Etiopiją išdėstyti Egipto požiūrio į susidariusią situaciją.
Tiesa, analitikai pabrėžia, kad Egipto valdžia gali naudotis Nilo problema siekdama nukreipti dėmesį nuo kitų rimtų vidaus politikos ir ekonomikos bėdų, kurios paaštrėjo po revoliucijos.
Mėlynasis Nilas įteka į Baltąjį Nilą Sudano sostinėje Chartume. Susiliejusios upės sudaro Nilą, toliau tekantį per Egiptą.
Egipto atstovai sako, kad jo istorines teises į Nilą užtikrina dvi sutartys, pasirašytos 1929 ir 1959 metais, pagal pastarąją jam priklauso 87 proc. upės vandens ir suteikiama teisė skelbti veto aukštupyje vykdomiems projektams.
Tačiau pagal naują 2010 metų sutartį, kurią pasirašė Nilo baseino šalys, tarp jų ir Etiopija, leidžiama vykdyti upių tėkmę veikiančius projektus be išankstinio Kairo sutikimo.
Be to, Etiopija teigia tik šiek tiek pakreipsianti Mėlynojo Nilo vagą, kuri nepakeis natūralios vandens tėkmės.
