Po ketvirtadienį vėlai vakare surengtų derybų su kanclere M. Schulzas sakė, kad rekomenduos socialdemokratams pradėto oficialias diskusijas su A.Merkel. Tačiau politikas pažymėjo, jog tai nereiškia, kad jis įsipareigoja jungtis prie vyriausybės.
„Turime kelias galimybes, susijusias su vyriausybės formavimu, – sakė M. Schulzas. – Turime visas jas aptarti. Būtent tai siūlysiu partijos vadovybei pirmadienį.“
niekaip nepavyksta suformuoti valdančiosios koalicijos po rugsėjį įvykusių rinkimų, per kuriuos jos partijai nepavyko užsitikrinti daugumos.
Kadangi SPD iš pradžių atsisakė likti koalicijoje su A. Merkel konservatoriais, ilgametei kanclerei teko pradėti derybas su kairiosios pakraipos Žaliųjų partija ir verslui palankia Laisvąja demokratų partija (FDP). Tačiau tos derybos praėjusią savaitę žlugo, FDP vienašališkai nusprendus iš jų pasitraukti.
Be naujų rinkimų, A. Merkel liko du pasirinkimai: prašyti SPD prisijungti prie naujos „didžiosios koalicijos“ arba mėginti dirbti kaip mažumos vyriausybė.
Išnaudos silpnybes
Vokietijos šiauriniame mieste Hanoveryje šeštadienį vyks ypatingas kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) suvažiavimas, per kurį bus tariamasi, kaip būtų tinkamiausia išnaudoti politinę aklavietę, kurioje atsidūrė kanclerė Angela Merkel.
Į dviejų dienų renginį atvyks apie 600 delegatų. Tuo pačiu metu AfD oponentai rengs pabėgėlius remiančias demonstracijas, o padėtį budriai prižiūrės policija.
Rugsėjo mėnesį vykusiuose rinkimuose prieš musulmonus nusistačiusi AfD surinko apie 13 proc. balsų ir gavo beveik 100 vietų parlamente.
Pagrindinis partijos šūkis buvo „Merkel turi pasitraukti“. „Alternatyva Vokietijai“ griežtai nepritaria kanclerės 2015 metais priimtam sprendimui į šalį įsileisti daugiau nei milijoną prieglobsčio prašytojų.
AfD džiūgauja dėl A. Merkel nesėkmių – po rinkimų kanclerė neužsitikrino valdančiosios daugumos ir dabar tebetęsia stringančias derybas dėl koalicijos.
Tačiau ir AfD nestinga savų problemų. Per šio savaitgalio suvažiavimą gali pasireikšti kova dėl valdžios tarp ketverius metus gyvuojančios partijos griežtesnių ir nuosaikesnių pažiūrų narių.
Svarbiausias susirinkimo tikslas – išrinkti naują vadovybę, rugsėjo mėnesį iš partijos dramatiškai atsistatydinus žinomiausiai jos atstovei Frauke Petry.
Nors partijos bendrapirmininkis Joergas Meuthenas sieks būti pakartotinai išrinktas, jam iššūkį meta pagrindinis AfD kandidatas Berlyne Georgas Pazderski.
AfD parlamento frakcijos seniūnas Alexander'as Gaulandas paragino partiją toliau laikytis dviejų lyderių praktikos, esą padedančios spręsti vidinius nesutarimus.
„Man itin svarbu, kad AfD partijos viršūnė atstovautų Rytams ir Vakarams, taip pat tiek konservatyvioms, tiek nuosaikesnėms pažiūroms“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
Šuolis į dešinę
Buvusi partijos bendrapirmininkė F. Petry, pasitraukusi dėl nesutarimų su griežtųjų nacionalistų frakcija ir įkūrusi atskirą partija, buvo AfD charizmatiškiausia asmenybė.
Netikėtai pasitraukdama F. Petry tarsi patvirtino gandus apie nesutarimus partijos viduje, bet jos pavyzdžiu pasekė tik dar vienas į parlamentą patekęs AfD narys.
„Atrodo, ji tikėjosi, kad kartu su ja išeis daugiau žmonių, bet to neįvyko“, – sakė A. Gaulandas.
„Parlamento grupė darniai dirba kartu“, – tikino jis.
Tikėtina, kad Bjoernas Hoecke, sukėlęs pasipiktinimą komentarais, kad Vokietija nebeturėti atgailauti dėl nusikaltimų, įvykdytų per Antrąjį pasaulinį karą, atstovaus Hanoveriui 13 narių partijos valdyboje.
Neseniai grupė aktyvistų surengė neįprastą protesto akciją prieš B. Hoeckę – prie politiko namų slapta pastatė Berlyne esančio paminklo Holokausto aukoms atminti kopiją.
„Hoecke ir jo rėmėjai yra partijos radikaliųjų nacionalistų sparnas“, – rašo Berlyno laikraštis „Tagesspiegel“.
„Jeigu jiems bus gausiai atstovaujama naujojoje valdyboje, tai bus vertinama kaip partijos šuolis į dešinę... ir gali paskatinti nuosaikesnių pažiūrų partijos narius išstoti“, – pridūrė leidinys.
Nestabili padėtis
Partijos suvažiavimas vyks Vokietijoje tvyrant dideliam netikrumui ir didėjant įtampai dėl klausimo, kaip bus brendama iš dabartinės politinės krizės stipriausioje Europos ekonomikoje.
A. Merkel keturias savaites vedė derybas su verslui palankia Laisvąja demokratų partija (FDP) ir Žaliųjų partija, siekdama suformuoti precedento neturinčią plataus politinio spektro sąjungą. Vis dėlto derybos lapkritį žlugo.
Kanclerė dabar derasi su Socialdemokratų partija (SPD), ilgą laiką stelbtais A. Merkel vadovaujamų krikščionių demokratų. Kanclerė siekia atkurti „didžiąją koaliciją“.
AfD vadovai teigia, kad ketvirtos kadencijos siekiančią A. Merkel ištikę rūpesčiai yra jų nuopelnas.
„Šiuo metu padėtis itin nestabili, ir tai gali būti naudinga AfD, – AFP sakė politikos analitikas Wofgangas Schroederis iš Kaselio universiteto vakarų Vokietijoje. – Tai gali toliau kurstyti nusivylimą politika – pavyzdžiui, kad „jie net nesugeba susitarti dėl vyriausybės sudėties“.
Apklausos rodo, kad politinis kraštovaizdis tikrai nepastovus. Kai kurios nuomonių apklausos rodo, kad žlugus koalicijos deryboms AfD įgijo kiek daugiau paramos, tačiau kitos, atvirkščiai, rodo, kad nuo rugsėjo mėnesio palaikymas šiai partijai sumažėjo.
Anot W. Schroederio, AfD sėkmė lėmė, kad kitos partijos, tarp jų liberalioji FDP ir A. Merkel partneriai Bavarijoje, Krikščionių socialinė sąjunga (CSU), stengėsi kopijuoti kai kurias jų griežtesnes kraštutinių dešiniųjų nuostatas dėl imigracijos, Europos ir aplinkosaugos.
„Galbūt tai reiškia, kad AfD teks labiau stengtis patraukti dėmesį, ir tai tikrai pamatysime partijos susirinkimo metu“, – pabrėžė analitikas.
