Tai sveikatai naudinga ir mažai kaloringa daržovė, kurią dėl žievės savybių galima nesunkiai išlaikyti visą žiemą.
Kokios naudingosios medžiagos slypi patisonuose?
Nors patisonai Europoje paplito dar 17-ajame amžiuje, manoma, kad Lietuvoje juos auginti pradėta tik 19-20 amžiuje.
Tai dekoratyvi, derliaus gausa pasižyminti daržovė, kuri savo forma primena skraidančią lėkštę.
Šiose daržovėse yra organizmui būtinų mineralų ir mikroelementų: kalio, kalcio, magnio, geležies, fosforo ir kitų gerai sveikatai svarbių medžiagų.
Tarp naudingųjų medžiagų, esančių patisonų sudėtyje, sutinkami A, C ir B grupės vitaminai.
Jų sudėtyje taip pat gausu skaidulinių medžiagų ir pektinų, skatinančių cholesterolio ir kitų kenksmingų medžiagų pasišalinimą iš organizmo.
Patisonuose yra organinių rūgščių, tarp jų ir folio rūšties, bei betakaroteno.
Laikymas ir paruošimas
Kadangi patisonų luobelė yra stora, ji puikiai išlaiko ir išsaugo daržovės drėgmę. Todėl sveikus patisonus, kurių žievė nepažeista, nesunku išlaikyti per visą žiemą.
Patisonus apdoroti nesudėtinga: juos galima virti, kepti, troškinti, farširuoti, virti aliejuje, konservuoti. Dėl specifinės ir akiai patrauklios formos, išvertus iš prancūzų kalbos, šių daržovių pavadinimas reiškia „augalinį pyragą“.
Beje, ši daržo gėrybė yra puikiai tinkama daržovių pyragams.
Kai kuriose šalyse itin populiaru konservuoti patisonus, marinatui renkantis actą. Tiesa, konservavimui tinkamiausi nedidelio skersmens, maži patisoniukai. Nors greitesniam vartojimui galima konservuoti ir pjaustytus patisonus. Kai kurios šeimininkės patisonus konservuoja kartu su nedideliais pomidoriukais.
Šios daržovės yra tinkamos dietinei mitybai: 100 gramų daržovės yra daugmaž 20-40 kalorijų. Be to, termiškai apdoroti patisonai nesunkiai virškinami.
Priežiūra ir auginimas primena moliūgus
Kaip ir moliūgai, taip ir patisonai priešų darže neturi – jie sėkmingai auga įvairių daržovių ir uogų apsuptyje.
Šios daržovės taip pat nereikalauja specialaus priešsėlio: patisonai gerai auga dirvose, kuriose praeitą sezoną buvo augintos bet kurios kitos daržovės.
Vienintelės priešsėliui netinkamos daržovės – moliūgai ir jų šeimos atstovai.
Gausiausias patisonų derlius užauginamas puriame, derlingame dirvožemyje, užtikrinant pastovų drėgmės lygį. Auginimui tinka tiek saulėtos, tiek daliniame šešėlyje esančios daržo vietos.
Nepatariama kelerius metus iš eilės tame pačiame dirvožemyje sėti patisonų. Ši daržovė mėgsta sėjomainą.
Priklausomai nuo veislės skiriasi derliaus ankstyvumas ir patisonų žievelės spalva: ji gali būti marga, balta, geltona, oranžinė, žalia ar tamsiai žalia.
Šios daržovės nėra lepios daržų gyventojos ir prisitaiko prie įvairių gamtinių sąlygų. O jų derlius džiugina ilgai: nuo vasaros iki vėlyvo rudens.
Patisonai taip pat gana atsparūs ligoms. Dažniausia problema, su kuria susiduria jų augintojai, būna miltligė.
Pastebėjus augalo lapų ar stiebo pakitimus, patartina griebtis preparatų su fungicidais arba natūralių priemonių, padedančių kovoti su grybelinėmis augalų ligomis.
