Įdomu tai, jog tam tikrais atvejais termiškai apdorotose morkose yra daugiau naudingųjų medžiagų nei žaliose. Dalijamės informacija apie naudingąsias morkų savybes ir jų žiemojimo sąlygas.
Morkoje – organizmą stiprinančių medžiagų gausa
Manoma, kad šiuolaikinių morkų pirmtakės 10 mūsų eros amžiuje atsirado Persijoje ir Mažojoje Azijoje.
Šiandien morkos yra plačiai paplitusios ir bene labiausiai vertinamos dėl sudėtyje esančio karotino, kuris ir suteikia morkoms oranžinę spalvą.
Karotinas yra naudingas akių sveikatai ir imuninei sistemai. Nors daugiausia organizmui naudingų medžiagų yra žaliose morkose, iš termiškai apdorotų morkų žmogaus organizmas lengviau pasisavina karotiną.
Be to, karotiną organizmas geriau pasisavina kartu su riebalais, todėl morkas patartina pagardinti grietine ar aliejumi.
Karotinas – ne vienintelė organizmui naudinga medžiaga, sutinkama morkų sudėtyje. Morkose yra B grupės vitaminų, vitamino E, K, C, PP, pantoteno rūgšties, natrio, kalcio, kalio, magnio, geležies, fosforo, jodo.
Šios daržovės sudėtyje taip pat yra gliukozės bei šarminių medžiagų, reikalingų rūgštims neutralizuoti.
Morkos puikiai tinka dietinei mitybai, jas vartoti rekomenduojama susiduriant su širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais, inkstų, kepenų ligomis, sergant mažakraujyste.
Morka – vienas iš gamtinių antiseptikų. Siekiant greitesnio gijimo, šviežių morkų tyre liaudies medicinoje patariama patepti apšalusias, nudegintas, pūliuojančias odos vietas.
Laikymo sąlygos – nesudėtingos
Morkas rekomenduojama laikyti gerai vėdinamose patalpose, kurių temperatūra yra neaukštesnė ir nežemesnė nei +1 ar +2°C, o oro drėgnumas siekia 85-90 proc.
Esant galimybėms, morkas patariama patalpinti nedidelėse medinėse dėžėse. Kai kurie ūkininkai pataria į dėžes sudėtas morkas apibarstyti svogūnų lukštais, kurie dėl baktericidinių savybių stabdo puvimo procesus.
Per žiemą morkas taip pat galima laikyti molyje ar smėlyje.
Beje, morkų nereiktų laikyti toje pačioje patalpoje, kurioje laikomi vaisiai ir ypač obuoliai. Tai padidina gedimo, puvimo tikimybę.
Neturint tinkamos morkų sandėliavimo patalpos, šios daržovės pakankamai gerai laikosi ir šaldytuvų daržovių skyriuose. Laikant morkas šaldytuve, patartina jas laikyti neužrištuose polietileniniuose maišuose.
Sėkmingam žiemojimui įtakos turi ir tinkamai parinktos morkų veislės. Jei morkas planuojate laikyti per žiemą, reikėtų rinktis vidutinio vėlyvumo arba vėlyvas morkų veisles.
Prieš sandėliuojant morkas, jas patartina padžiovinti ir nupjauti lapus. Lapai turėtų būti pjaunami lygiai su šakniavaisio viršumi.
Auginimo sąlygos taip pat svarbios
Net ir idealios žiemojimo sąlygos neužtikrins morkų išsilaikymo, jei šių daržovių derlius bus nekokybiškas. Siekiant gausaus ir kokybiško morkų derliaus, svarbu pasirūpinti ne tik geromis ir daigiomis sėklomis.
Morkos sėkmingai auga derlinguose priesmėliuose ir priemoliuose. Pirmosiomis savaitėmis po pasodinimo – sėkloms dygstant ir pirmą savaitę po sudygimo – šioms daržovėms reikia drėgmės.
Planuojant sėti morkas, rekomenduotina atsižvelgti ir į tinkamą priešsėlį – praėjusias metais tame pačiame lauke ar darže augintus augalus. Morkoms tinkamiausi priešsėliai yra pupelės, pomidorai, agurkai, ankstyvosios žalumyninės daržovės.