Kaimyninės Lenkijos ūkiuose šiais metais patvirtintų AKM protrūkių skaičius jau siekia 47, juose teko sunaikinti daugiau kaip 29 tūkst. kiaulių, o laukinėje faunoje nustatyta virš 2 tūkst. susirgimo atvejų. Virusu užkrėsta teritorija vis labiau plečiasi ir jau apėmė Vokietijos teritorijas, esančias netoli Lenkijos.
Vokietijoje šiais metais nustatyta beveik 1300 tūkst. susirgimų šernų tarpe ir 3 protrūkiai kiaulių ūkiuose. Latvijoje 131 atvejai patvirtinti laukinėje faunoje ir 2 protrūkiai kiaulių ūkyje. Estijoje AKM nustatytas 1 kiaulių ūkyje ir 43 laukinės faunos vietose.
Naujas atvejis Latvijoje: nedideliame Ludzos (Latvija) kiaulininkystės ūkyje trečiadienį, rugpjūčio 11 d., nustatytas AKM protrūkis. Šiais metais tai antrasis AKM židinys šioje valstybėje. Virusas užfiksuotas ūkyje, kuriame buvo laikomos 4 kiaulės savoms reikmėms. Dėl pavojingos ligos čia nedelsiant imtasi visų būtinų apsaugos priemonių, aplink židinį nustatytos apsaugos ir stebėsenos zonos, atliekamas epizootinis tyrimas, aiškinantis, kaip virusas pateko į ūkį.
Tuo tarpu Lietuvoje per šiuos metus kiaulių ūkiuose AKM protrūkių nenustatyta, tačiau AKM virusas patvirtintas 99 šernams – 12 sumedžiotų ir 87 nugaišusiems.
VMVT atkreipia šalies ūkininkų, jau pradėjusių šviežių grūdų derliaus nuėmimo darbus, dėmesį, kad tuose pačiuose laukuose iki įvažiuojant kombainams ganėsi ir maitinosi šernai, kurie galėjo būti užsikrėtę AKM ir galėjo užteršti grūdus, šiaudus ar žolę.
Veterinarijos specialistai primena, kad šerti kiaules šių metų derliaus grūdais, šiaudais ar šviežia žole, neišlaikius jų bent 90 dienų, yra draudžiama.
Didelę riziką AKM virusui iš laukinės gamtos patekti į kiaulių laikymo vietas kelia ir žmonių lankymasis miškuose, grybavimas ar uogavimas, kuris šiuo metu yra gana intensyvus. Ypač svarbu, kad kiekvienas, dirbantis kiaulių ūkyje, būtų atsargus, atsakingai laikytųsi biologinio saugumo reikalavimų.
Šis virusas gali plisti per užkrėstą šernieną ar kiaulieną, maisto atliekas, šernų ar kiaulių gaišenas, skysčius ir kt. Taip pat AKM gali būti pernešamas ant avalynės, drabužių, užterštų įrankių ar transporto priemonių paviršių, todėl sugrįžus iš miško būtina persirengti, persiauti, drabužius išskalbti.
Reikalaujama, kad prieš įeidami į kiaulių laikymo patalpas ūkininkai persivilktų drabužius ir persiautų avalynę, nešertų kiaulių virtuvės atliekomis, grybų ar uogų valymo likučiais, nušienauta žole, nes tai vienas iš galimų užkrato šaltinių. Kiaules derėtų šerti tik termiškai apdorotu pašaru.
Labai svarbu laikytis asmens higienos reikalavimų ir prieš darbus tvarte bei juos pabaigus rekomenduojama ne tik persirengti, bet ir švariai nusiplauti rankas. Drabužiai ir avalynė, skirti eiti į kiaulių laikymo vietą, privalo būti laikomi prie kiaulių laikymo vietos taip, kad būtų patogu persirengti. Svarbu kuo dažniau drabužius keisti ir skalbti juos aukštos temperatūros vandenyje.
Specialistai taip pat primena, kad dezinfekciniai kilimėliai privalo būti įrengti prie įėjimo į kiaulių laikymo vietą ir tokio dydžio, kad jų nebūtų galima peržengti, be to, užpildyti reikiamos koncentracijos dezinfekciniu tirpalu.
Dezinfekcinis kilimėlis negali būti įrengtas pastato išorėje, nes lietingomis dienomis gali prilyti, dėl to jis neatliks tinkamos dezinfekcijos. Taip pat ant langų, jei jie laikomi praviri, privalo būti įrengti tinkleliai nuo vabzdžių. Kiaulių auginimo patalpose be šeimininko leidimo negali lankytis pašaliniai asmenys.
