Pasak jo, Lietuvos kiaulių augintojų asociacija vienija visų dydžių kiaulių laikytojus ir atstovauja kiaulininkystės sektoriui valstybės ir kitose institucijose.
„Mūsų asociacijos įstatai leidžia būti nariu bet kokio dydžio kiaulių laikytojams, tačiau smulkieji nedalyvauja veikloje, kadangi natūraliai neverta domėtis teisės aktais, važinėti į pasitarimus ir pan. turint vos porą kiaulių. Taip susiklostė, kad asociacijos veikloje dalyvauja tie laikytojai, kurie kiaulininkyste užsiima profesionaliai, o ne mėgėjiškai“, – aiškina A.Baravykas.
Jo atsiųstoje pozicijoje teigiama, kad komerciniai kiaulių laikytojai, kurių yra 77, bendrai išaugina apie 90 proc. visų Lietuvoje išauginamų kiaulių – apie 940 tūkst., ir pagamina 50 proc. Lietuvos rinkoje esančios kiaulienos – apie 60 tūkst. t.
Tuo metu nekomerciniai kiaulių laikytojai, kiaules laikantys tik savo šeimos poreikiams, išaugina apie 45 tūkst. kiaulių, ir šis skaičius kasmet mažėja, teigia asociacijos vadovas.
„Mažėja dėl to, kad sensta kaimas, kad mažėja laikomų karvių skaičius ir nelieka atliekamų pieno produktų kiaulėms ir pan. Nuo 2014 metų tokių laikytojų ėmė mažėti intensyviau ir dėl AKM ir dėl priverstinio skerdimo priemonių“, – teigia A.Baravykas.
Anot jo, Europoje kiaulininkystė yra gana stipriai išplėtota, ir tik stiprieji ūkiai gali atlaikyti konkurenciją.
„Kol Lietuvoje nebuvo AKM, smulkūs kiaulių laikytojai nesudarė jokių problemų nė vienam komerciniam ūkiui. Priešingai – komerciniai ūkiai jiems parduodavo penėti paršelius. Tačiau 2014 m. atėjus AKM ligai, atsirado aiški takoskyra – smulkūs ir komerciniai laikytojai. Tai įvyko dėl to, kad komerciniai laikytojai tapo Europos Komisijos sukurto teisinio reguliavimo įkaitais: jei kaimyno, gyvenančio už 10 km, kiaulė suserga AKM, ūkis, kad ir koks geras jis būtų, sulaukia prekybinių apribojimų, kurių kaina konkrečiam laikytojui siekia dešimtis tūkstančių eurų nuostolio kiekvieną mėnesį. Europos Komisija sutinka nutraukti apribojimus, tačiau ne anksčiau nei po metų, arba, jei bus uždaryti nesaugūs smulkūs kiaulių laikytojai, ne anksčiau nei po 3 mėnesių“, – rašoma asociacijos vadovo pozicijoje.
AKM protrūkių statistika, A.Baravyko pateiktais duomenimis, yra tokia: per 2014-2018 metus komerciniuose ūkiuose įvyko 8 protrūkiai, nekomercinėse smulkiose kiaulių laikymo vietose įvyko 111 protrūkių. Vadinasi, 14 kartų dažniau įvyksta protrūkiai smulkiame kiaulių ūkyje. A.Baravykas pabrėžia, kad pats protrūkis lyg ir nieko nelemtų, jei po to nesektų prekybiniai apribojimai dideliu spinduliu aplink kiaulių maro židinį. Spindulys siekia 15-20 km, ir dažnu atveju į jį patenka visiškai niekuo dėtas komercinis ūkis.
„Visi iki šiol buvę ministrai vienas po kito vyko derėtis į Briuselį, tikėdamiesi, kad tai būtent jie turi tą reikiamą derybinę įtaką ir būtent jų žodžiai ar argumentai suveiks ir Europos Komisija persigalvos. Taip nėra. Bandymai susitarti su Europos Komisija nepasisekė nei Jonui Miliui, nei Virginijai Baltraitienei, nei Dariui Remeikai, nei Broniui Markauskui. Veikiausiai nepasiseks ir Giedriui Surpliui, nes tai ne derybininko asmeninė problema, o Europos Komisijos strategijos klausimas, ir net geriausio derybininko liežuvis neįveiks Europos Komisijos strategijos.
Europos Komisija dirba pagal savo taisykles: skaito Europos maisto saugos agentūros (EFSA) rekomendacijas ir jomis remdamasi priima priemones. Ministrų argumentai išklausomi, tačiau įtakos nedaro. Kol kas artimiausiu metu Europos Komisija neketina keisti savo priemonių, tad mūsų šalies valdžiai lieka nuspręsti, kaip gelbėti kiaulininkystės, o tuo pačiu ir mėsos pramonės sektorių“, – teigiama pozicijoje.
Pasak A.Baravyko, dilema yra tokia – ar gelbėti profesionalius gamintojus ir darbo vietas mėsos pramonėje, ar suerzinti gana nedidelį skaičių rinkėjų. 12 tūkst. kiaulių laikytojų su jų šeimos nariais nesudaro net 1 proc. rinkėjų, sako asociacijos vadovas.
Anot jo, reikia akcentuoti, kad komerciniai kiaulininkystės ūkiai yra suinteresuoti, kad protrūkis neįvyktų. Tai gresia rimtu veiklos sutrikdymu, nutraukimu ar net bankrotu.
„Ūkiai turi juose nuolat dirbančius veterinarus, deda visas pastangas, kad virusas nepatektų į ūkį. Tuo tarpu smulkūs laikytojai kiaules laiko vargingomis sąlygomis, šeria maisto atliekomis ir žole, kurios didina viruso patekimo riziką, nesilaiko elementarių biologinės saugos principų, dažnu atveju apie juos nėra girdėję. Jie rizikuoja prarasti porą-trejetą kiaulių, tačiau tai nėra jų pagrindinis pragyvenimo šaltinis, jiems žalos nedaro buvimas apribojimų zonoje, todėl viskas paliekama „bus kaip bus“, – įsitikinęs A.Baravykas.
Ministrė V.Baltraitienė, pasak A.Baravyko, iš pradžių nenorėjo taikyti priverstinio kiaulių išskerdimo nesaugiose kiaulių laikymo vietose, tačiau po serijos protrūkių apsisprendė ir rizikuodama savo politiniu populiarumu priėmė sprendimą išskersti kiaules keliuose rajonuose. Tuose rajonuose iki šiol nepasitaiko naminių kiaulių protrūkių.
Ministras B.Markauskas, A.Baravyko teigimu, nors suprato situaciją, nenorėjo prarasti populiarumo ir nesiėmė griežtų priemonių. Rezultatas – tuose rajonuose, kur AKM išplito jo buvimo ministru laikotarpiu, įvyko rekordiškai daug protrūkių – apie 50, kurie sąlygojo prekybinių apribojimų zonas komerciniams ūkiams, rašo A.Baravykas.
„Pasikeitus ministrams, baimė imtis radikalių sprendimų persidavė ir G.Surpliui, ir viceministrei A.Miškinienei. Jie puikiai supranta situaciją, tačiau bijo radikaliai spręsti problemą, kadangi bijo užsidirbti neigiamą smulkiųjų laikytojų požiūrį. Šis išskaičiavimas grindžiamas ne ekonomine nauda kiaulininkystės sektoriui ar šalies mokesčiams, o asmeninės politinės karjeros išskaičiavimais veikiausiai vienam ar su komandos nariais ketinant kandidatuoti savivaldybių rinkimuose“, – mano A.Baravykas.
Jo įsitikinimu, Žemės ūkio ministerija mato, kad jų pasiūlytos priemonės biologinei saugai stiprinti yra nepopuliarios, kad tai nėra sprendinys Lietuvai, kurio jie naiviai tikėjosi, tačiau užsispyrę tvirtina, kad biologinė sauga smulkiuose ūkiuose ir taip yra gera. „Pirmiausiai ši priemonė – stiprinti biologinę saugą ar pasiūlyti laikyti kitos rūšies gyvulius vietoj kiaulių, – nėra nauja. Viskas jau buvo išbandyta prie ministrės V.Baltraitienės, ir šios priemonės yra tai, kas nepadėjo. Mažas laikytojų aktyvumas yra ne naujiena. 2018 m. vykusiuose pasitarimuose Vyriausybėje Lietuvos kiaulių augintojų asociacija aiškiai sakėme – ši priemonė neturi perspektyvų. Taip ir yra“, – teigia A.Baravykas.
Tačiau viceministrė, jo teigimu, negirdėjo asociacijos argumentų ir įtikėjo, kad priemonė pasiseks, taigi tai esą yra jos atsakomybė už priimtą klaidingą sprendimą.
„Ką reiškia vos 67 paraiškos iš 12 tūkst. laikytojų? Pasinaudojusių galimybe sustiprinti biologinę saugą yra vos pusė procento. O ką darysime su likusiais 99,5 proc. laikytojų, kurie nepasinaudojo galimybe sustiprinti biologinę saugą“, – klausia A.Baravykas.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimai rodo, kad 29,9 proc. smulkiųjų laikytojų neatitinka biosaugos reikalavimų, rašoma A.Baravyko atsiųstoje pozicijoje.
„Tai sudaro 4 tūkst. laikytojų. Ir tai ne šiaip neatitikimas, kai yra visos priemonės, tačiau pačios laikymo sąlygos yra tiesiog skurdžios ir visiškai netinkamos esamai ligos epidemiologinei grėsmei. Likusių 8 tūkst. laikytojų sąlygos taip pat labai atsilieka nuo tų sąlygų ir reikalavimų, kurių laikosi stambieji ūkiai“, – įsitikinęs A.Baravykas.
Pasak jo, netiesa, kad ūkininkai su AKM yra susigyvenę ir pakankamai gerai pasirengę.
„2018 metų rezultatas – nustatytas 51 AKM atvejis naminių kiaulių fermose. Tai buvo prasčiausias rezultatas nuo 2014 metų. Žvelgiant į kasmetinę tendenciją stebime naminių kiaulių protrūkių skaičiaus augimą, o ne mažėjimą, kaip Estijoje ar Latvijoje. Tai lėmė didelį III AKM zonos išplėtimą, ir tai yra niekaip neišsprendžiama“, – rašo A.Baravykas.
Jo teigimu, reikia išspręsti aktualiausias problemas – III AKM zonos atsiradimą ir komercinių ūkių nuostolių kompensavimą. Tačiau kompensuoti nuostolių esą ministerija neturi kuo ir kaip, taigi lieka galimybė prevenciškai apsaugoti, kad tie nuostoliai nesusidarytų, t. y. neįvyktų protrūkiai nekomercinėse kiaulių laikymo vietose.
