Šalies vadovas jau yra užsiminęs, kad aptartos kandidatūros į dvi trūkstamas ministrų kėdes, tarp kurių – ir švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, jį tenkintų, todėl tikėtina, kad būtent ši politikė perims dar balandį atsistatydinusio Gintauto Jakšto pareigas.
Švietimo bendruomenė šią žinią sutiko palankiai – pasak naujienų portalo lrytas.lt kalbintų mokytojų, nors vasaros laikotarpiu didelių gaisrų švietime kilti neturėtų, svarbiausius darbus užbaigti būtina.
A.Navickas: politinis žmogus yra geriau
„Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje svarbiausias, neabejotinai, bus pasirengimas ateinantiems mokslo metams, atsižvelgiant, be kita ko, ir į 2023–2024 metais sukauptą teigiamą patirtį ir klaidas, ir tolesnis Nacionalinio susitarimo dėl švietimo įgyvendinimas“, – pateikusi R.Morkūnaitės-Mikulėnienės kandidatūrą nurodė premjerė I.Šimonytė.
Ši politikė taip pat yra konservatorių frakcijos Seime seniūnė, Seimo vicepirmininkė, dirbo parlamento Švietimo ir mokslo komitete.
Atsistatydinus buvusiam švietimo, mokslo ir sporto ministrui Gintautui Jakštui, laikinai ministerijai vadovavo Monika Navickienė. Visgi jos likimas pakrypo taip, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrė turėjo trauktis ne tik iš savo tiesioginių pareigų, bet ir iš ŠMSM.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas teigė, kad mokytojus tokia kandidatūra tenkina – tiesa, labai didelių pokyčių esą nelaukiama.
„Mes kaip ir labai nieko nesitikime – manome, kad nelabai čia bet kuriam kandidatui pavyktų ką nors nuveikti. Bet stebint kitas alternatyvas į ministro postą, geresnių nematome, nei Radvilės.
Matėme, kad prieš tai buvo profesionalų Vyriausybė, tai nelabai geresni buvo bendravimai ar klimatas. Manome, kad politinis žmogus turbūt visgi yra geriau“, – vertino A.Navickas.
Paklaustas, kokius svarbiausius darbus per likusius kelis Vyriausybės mėnesius jis išskirtų, LŠDPS vadovas svarstė, kad dabar svarbiausia tinkamai pasiruošti kitiems mokslo metams, iki kurių liko vos keli mėnesiai.
„Dabar vasara, tai iš viso nelabai bus ką valdyti – galbūt svarbiausias pasiruošimas, kad sklandžiai prasidėtų nauji mokslo metai, o paskui žinome, kad spalį jau bus rinkimai, tai nemanau, kad čia daug įvykių ir bendravimų įvyks“, – komentavo A.Navickas.
Išskyrė svarbiausius darbus
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas, Kauno KTU Inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas mąstė, kad konservatoriai į švietimo, mokslo ir sporto ministro kėdę žmogų atrinko atsakingai – mat pati R.Morkūnaitė-Mikulėnienė partijoje yra labai svarbi figūra.
„Įsivaizduoju, kad, jeigu partijoje ji užima gana aukštas pozicijas, tai žiūrint pagal partinę hierarchiją skiria tikrai svarbią poziciją užimančią šitoje bendruomenėje žmogų, ir žiūri į tą reikalą rimtai, mano galva.
Dabar svarbu, kad iš šalies atėjęs žmogus iš naujo peržiūrėtų, kas čia padaryta, ką galima koreguoti, o ką tiesiog įgyvendinti iki galo.
Manau, iš tų visų pasiūlymų į šitą poziciją pažiūrėta atsakingai“, – kalbėjo D.Žvirdauskas.
Kurį laiką tarp galimų pretendentų į ministro kėdę buvo projektuojamas ir ŠMSM kancleris Julius Lukošius. Paklaustas, ar nereikėjo į šią vietą siūlyti jau gerai su ministerijos veikla susipažinusio žmogaus, D.Žvirdauskas teigė, kad kliūčių šiuo atveju kilti tikrai neturėtų.
„Yra viceministras bendrajam ugdymui, yra aukštajam, yra profesiniam – čia reikia tiesiog pamačius visumą pabaigti šitą kadenciją, o paskui bus rinkimai ir matys, kaip čia viskas susiklostys.
Pati ta situacija yra sudėtinga ta prasme, kad jau buvo daug reformų, jos persidengė, buvo didelis tempas ir dabar reikėtų ramiai pabaigti, sudedant pagrindinius akcentus, pabaigti pradėtus darbus – tai ir vadovėliai, ir ugdymo turinio įgyvendinimas, egzaminų sistemos reforma“, – vardijo LMVA prezidentas.
Pasak D.Žvirdausko, ir Seimo opozicija visą šį laiką dirbo gana intensyviai, švietimo politikos formuotojai kritikos susilaukdavo nuolat.
„Aš vis tiek laikausi savo nuomonės, kad kažkodėl švietimas pasirinktas kaip toks politinio mūšio laukas. Aš neįvardinčiau, kad staiga ten tų problemų tiek daug ir tokių baisių, kad anksčiau taip nebuvo. Tikrai nesutikčiau“, – aiškino jis.
Mokytojas pridūrė, kad šiandien visi savotiškai tapę švietimo ekspertais, kadangi didelė dalis visuomenės prie jo prisiliečia labai asmeniškai – į mokyklas veda vaikus, anūkus.
„Ir kai visi su švietimu turi vienokį ar kitokį kontaktą, žmonės apie tai nori kalbėti, pasisakyti, kritikuoti. Bet aš neįvardinčiau taip, kad mes su švietimu esame duobėje ar žemiau plintuso – taip, problemų yra, neneigiu, jos susidarė dėl skubėjimo ir persidengiančių reformų – tą mes iš vadovų pozicijos esame sakę ir įspėję“, – pabrėžė D.Žvirdauskas.
LMVA vadovas kaip vieną iš svarbiausių darbų šiuo metu taip pat akcentavo ir naujo Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovo paieškas – jis tikisi, kad bus atrinktas itin kompetentingas žmogus.
„Galvoju, kad ši politinė jėga ir ši koalicija yra pajėgi pabaigti ir pataisyti kiek įmanoma taisytinus dalykus“, – svarstė D.Žvirdauskas.
Pasisakė ir pati kandidatė
Pati kandidate į švietimo, mokslo ir sporto ministrus teikiama R.Morkūnaitė-Mikulėnienė naujienų agentūrai Elta tikino, kad reformų ministerijoje nesiims. Pasak jos, esminis tikslas pasiruošti naujiems mokslo metams ir išspręsti iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria ministerija.
„Kadangi belikę keli mėnesiai, tikrai kažkokių reformų jau nenusimato. Pagrindinis tikslas yra pasiruošti naujiems mokslo metams, vyksta pasirengimas dėl metodinės medžiagos ruošimo. Labai opus klausimas yra Nacionalinės švietimo agentūros klausimas, mokytojų atlyginimai, kurie pagal susitarimą kils“, – Eltai sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Aš manau, kad viskas turėtų būti neblogai šioje srityje, bet, aišku yra, tų kylančių naujų klausimų, kurie sprendžiasi ne taip, kaip dalis švietimo bendruomenės norėtų“, – pridūrė ji.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad pasiryžus kandidatuoti į šias pareigas prisiima politinę atsakomybę.
„Premjerės prašymu sutinku imtis šios atsakomybės. Matyt, kitą savaitę paaiškės, ar tai prezidentui irgi pasirodys tinkama kandidatūra“, – sakė konservatorė.
„Aišku, savo atsakomybę matau kaip politinę atsakomybę, kaip žmogaus, kuris bus atsakingas už šitą sritį ir galės dialogo būdu bendrauti su suinteresuotomis grupėmis“, – akcentavo politikė.
