„Iš esmės įstatymo pakeitimais siūloma atsisakyti įtraukiojo ugdymo idėjos, kuri, pagal 2020 metais priimtas Švietimo įstatymo pataisas, turėtų įsigalioti nuo šių metų rugsėjo 1 d“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime sakė T. V. Raskevičius.
Pernai gruodį Seimo pritarimo po pateikimo sulaukusios Švietimo įstatymo pataisos numato, kad pedagoginė psichologinė tarnyba asmenims, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, atskirais atvejais galėtų rekomenduoti ugdytis grupėje ar klasėje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.
Taip pat siūloma pavesti savivaldybėms užtikrinti pakankamą mokyklų tinklą, kuriose, atsižvelgiant į kiekvieno individualius gebėjimus ir specialiuosius ugdymosi poreikius, sukuriamos lygios galimybės kiekvienam mokytis drauge su bendraamžiais.
Komentuodamas šią įstatymo projekto nuostatą Seimo narys T. V. Raskevičius pastebėjo, kad žodis „pakankamas“ reikalauja šiuo atveju kabučių, nes „įstatymas nedetalizuoja, ką reiškia kiekvienoje savivaldybėje pakankamas tinklas.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas įstatymo projekte įžvelgia ir diskriminacines nuostatas.
„Daugiausia nerimo ir diskusijų kelia siūloma į įstatymą grąžinti diskriminacinė nuostata, kuria savivaldybei pavaldžiai institucijai suteikiama teisė prieš vaiko ir jo tėvų valią patenkinti mokyklos prašymą leisti atsisakyti priimti arba suteikti teisę perkelti vaiką mokytis į kitą mokyklą dėl jo negalios“, – spaudos konferencijoje sakė T. V. Raskevičius.
Jis apgailestavo, kad Švietimo įstatymo pataisų autoriai nederino šio projeko su žmonių su negalia bendruomene, su jų interesus atstovaujančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis.
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros profesorius, buvęs (2015–2022) Jungtinių Tautų Žmonių su negalia komiteto narys ekspertas ir vicepirmininkas Jonas Ruškus pastebėjo, kad 2020 metais Seime buvo priimtos progresyvios įstatymo pataisos, kurios sudarė prielaidas vaikų su negalia įtraukčiai į bendrojo ugdymo mokyklas.
Pasak jo, siūlomos įstatymo pataisos rodo, kad nežinia iš kur yra atsiradusi politinė valia žengti atgal.
„Tos pataisos iš tikrųjų siūlo tam tikrą regresą žmogaus teisių sityje ir apskritai demokratinio Lietuvos vystymosi srityje. Siekiama grįžti prie to, kas buvo įteisinta, realiai dar kartą įtvirtinti vaikų su negalia diskriminaciją jų negalios pagrindu“, – spaudos konferencijoje sakė J. Ruškus.
Jis apgailestauja, kad siūloma suteikti teisę institucijoms nuspręsti, kad vaikas dėl to, kad turi vieną ar kitą negalia, nėra vertas ir neturi teisės mokytis kartu su visais. Jo vertinimu, tai sunki diskriminacija, nes nulemia vaikų su negalia ateitį.
Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkės Monikos Ošmianskienės nuomone, tie, kurie nori atidėti ir atšaukti įtraukųjį ugdymą, baiminasi naujovių ir nežinomybės, kurią atneša pokyčiai.
„Įtraukusis ugdymas ne tik teikia naudą specialiųjų poreikių turintiems vaikams, suteikia jiems galimybę mokytis ir augti kartu su visais bendraamžiais, bet ir skatina visų besimokančių vaikų toleranciją“, – sakė ji spaudos konferencijoje.
Priešinantis įtraukųjį ugdymą stabdančioms Švietimo įstatymo pataisoms, Seimo Žmogaus teisių komitetas kartu su Lietuvos negalios organizacijų forumu (LNF) ir Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija Seime surengė apskritojo stalo diskusiją. Jos metu siekiama įgarsinti argumentus, kodėl specialiųjų ugdymosi poreikių turintys moksleiviai turi mokytis įprastose švietimo ir ugdymo įstaigose, o ne specialiai jiems sukurtuose „getuose“ – specialiosiose mokyklose.
ELTA primena, kad pernai gruodžio 21 d. Seimas po pateikimo pritarė diskusijas keliančioms Švietimo įstatymo pataisoms. Jas parėmė 45 Seimo nariai, prieš buvo 8, susilaikė 9 parlamentarai. Projektą nutarta svarstyti Seimo pavasario sesijoje.
Švietimo įstatymo pataisas parengė Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis. Šį projektą kartu su juo teikė Seimo nariai Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Eugenijus Jovaiša, Artūras Žukauskas, Edita Rudelienė, Vilija Targamadzė, Dalia Asanavičiūtė, Jurgita Šiugždinienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Beata Pietkiewicz, Aušrinė Norkienė, Laima Nagienė.
Kai nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiantis teisinis reguliavimas „užkerta visus kelius vaikui dėl savo didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių mokytis kitoje mokykloje nei toje, kurios teritorijoje yra vaiko deklaruota gyvenamoji vieta“.
Įstatymo pataisų autoriai mano, kad tam tikrais išimtiniais atvejais, tėvų prašymu arba savivaldybei matant, kad dėl objektyvių priežasčių kokybišką ugdymą mokiniui su tam tikrais dideliais ar labai dideliais specialiaisiais ugdymosi poreikiais galima užtikrinti kitoje tos pačios savivaldybės mokykloje, kuri būtų logiškai pagrįstu atstumu nuo vaiko deklaruotos gyvenamosios vietos, tokia galimybė turėtų būti sudaryta.
„Nepaisant to, visais atvejais, nepriklausomai nuo mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių, tiek mokykla, tiek savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turi dėti visas įmanomas pastangas ir užtikrinti, kad visi mokiniai galėtų sėkmingai ugdytis bendraamžių tarpe“, – tvirtina įstatymo pataisų autoriai.
Pasak jų, Švietimo įstatymo pataisos taip pat sukurtų teisines prielaidas, esant konkrečioms sąlygoms, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui siūlyti rinktis savivaldybės teritorijoje esančią mokyklą, galinčią geriau atliepti šiuos mokinio poreikius. Tokiais atvejais taip pat būtų numatytas pavėžėjimo paslaugų teikimas.
