Pernai lapkritį LŠDPS vadovas Andrius Navickas užsiminė net apie tai, kad streiką mokytojai galėtų atnaujinti ir per šių metų brandos egzaminų sesiją, tačiau šiandien, panašu, profsąjunga turi kitą planą.
Vasarį dedikuos dialogui su opozicija
Seimui gruodį galutinai patvirtinus 2024-ųjų valstybės biudžetą, streikavę mokytojai pripažino, kad nebebandys įkalbėti švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto toliau derėtis ir pasiekti kompromisą.
Tačiau LŠDPS lyderis A.Navickas užsiminė, kad naujaisiais metais pedagogų streikai dar gali ir nesibaigti.
„Ar tęsim streikus ir streiko bangas po Naujųjų metų, galbūt per egzaminų sesiją – yra svarstymų, yra siūlymų iš mokytojų. Ar tą darysime, nežinau, bet Vyriausybė ir, matome, ministro kalbėjimas provokuoja tą daryti“, – LRT televizijai tuomet sakė A.Navickas.
Šią savaitę portalo lrytas.lt kalbintas LŠDPS lyderis aiškino, kad kol kas tokių planų profsąjunga neturi, tačiau artimiausias kelias savaites mokytojai ketina aktyviai bendrauti su opozicinėmis politinėmis partijomis, taip siekdami užsitikrinti jų užtarimą, jei šios laimėtų Seimo rinkimus.
„Artimiausiu metu turėsime tarybos posėdžius, tai svarstysime, kokius galime daryti sprendimus. Idėjų mokytojai kelia įvairių, bet kol kas nieko negaliu konkretizuoti.
Su šita valdžia mes kaip ir nebeplanuojame kalbėtis, nes turbūt jie labai aiškiai atsakė, kad švietimas nėra jų prioritetas, ir su šiomis partijomis diskusija beprasmė.
Mes kaip tik matome perspektyvą kalbėtis su kitomis politinėmis partijomis, kurios dabar yra opozicijoje, palaikė mus, tikriausiai jos ir Vyriausybę formuos, tai mąstome išnaudoti šitą laikotarpį ir kalbėtis“, – akcentavo A.Navickas.
Profsąjungos vadovas pabrėžė, kad tokie pokalbiai vyktų visą vasario mėnesį, jeigu opozicijoje šiuo metu esantys politikai patys norės bendrauti su streikavusiais pedagogais.
„Manome, kad teiksime savo reikalavimus, o tada žiūrėsime, kaip tos partijos reaguos – ar joms įdomu konkrečiai susitarti, kaip jos įgyvendins mūsų reikalavimus, ar ne. Tada galėsime vertinti“, – teigė LŠDPS lyderis.
Po streiko pastebi ir pokyčių
Savo ruožtu LŠDPS pirmininko pavaduotoja, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė svarstė, kad iš esmės dar viena streiko banga net ir per abiturientų brandos egzaminus būtų įmanoma, tačiau labai mažai tikėtina, kad toks scenarijus išsipildys.
„Techniškai turbūt tai būtų įmanoma, tačiau nėra labai paprasta pakelti žmones streikui. Nors, pavyzdžiui, tarpinių atsiskaitymų absurdas iš tikrųjų trikdo ir pykdo mokytojus, ir taip, kaip Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) komunikuoja ir neigia problemas irgi pykdo mokytojus, bet kadangi mokytojai yra su perdėtu, sakyčiau, atsakomybės jausmu, ar jie išdrįstų blokuoti egzaminus – aš nežinau.
Paprastai kai išeinama į streiką, į vienokius ar kitokius veiksmus, vis dėlto švietimo bendruomenės klausiama, ką jie mano, ar jie sutiktų, ir preliminariai prognozuojama, kiek įsijungtų. Jeigu įsijungia nedaug, tai poveikis bus nedidelis.
Mūsų tikslai ir lūkesčiai yra sukelti kažkokių nepatogumų, kad būtų atsižvelgiama ir pasižiūrima į mokytojų reikalavimus. Bet šioje vietoje kol kas tokia dviprasmybė – reikėtų palaukti“, – portalui lrytas.lt sakė L.Bručkienė.
Tačiau pati rudenį iš Klaipėdos į Vilnių pėsčiomis streiko metu keliavusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja prisipažino, kad pedagogai profsąjungai pateikia įvairių idėjų, kaip tęsti protesto veiksmus.
„Pavienių minčių yra, bet žinote, ir apie streiką buvo labai daug minčių, o paskui dalis tų, kurie šneka apie streiką, prie jo neprisijungia. Būna, kad žmogus šneka, jog reikia streikuoti, o vėliau pats nestreikuoja, tik kursto kitus“, – pastebėjo L.Bručkienė.
Komentuodama profsąjungos siekį kalbėtis su opozicinėmis partijomis, mokytoja teigė, kad tai yra labai teisingas ir protingas žingsnis, nes, pasak L.Bručkienės, tikėtina, kad būtent tie politikai netolimoje ateityje formuos valdančiąją daugumą.
„Taip jau tie rinkimai dažniausiai banguoja. Dabartinė valdančioji dauguma neįsiklausė, neišgirdo mūsų ir nuėjo seniai pramintais ir neteisingais keliais, kaip mes manome.
Vienas dalykas, kai politikai yra opozicijoje ir tiesiog palaiko dėl to, kad nesiima atsakomybių, o visai kas kita yra palaikyti, kai tu privalėsi tai įgyvendinti.
Mes manome, kad pakankamai racionalus ir logiškas žingsnis būtų šnekėtis su politikais, kurie potencialiai galėtų tapti valdančiaisiais, įsipareigotų gerokai konkrečiau nei tam tikromis lozunginėmis frazėmis“, – kalbėjo L.Bručkienė, pridūrusi, kad tuomet jau būtų galima politikų reikalauti ir konkrečių įsipareigojimų vykdymo.
„Manome, kad tai galėtų būti toks visiškai naujas žingsnis, politikams bendradarbiaujant su įvairiais socialiniais partneriais“, – svarstė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.
LŠDPS priklausantys pedagogai pernai streikavo keliomis bangomis, galiausiai aktyvius protesto veiksmus užbaigę gruodį, kai buvo galutinai patvirtintas šių metų valstybės biudžetas. L.Bručkienės manymu, tam tikrų pokyčių toks pedagogų sukilimas tikrai atnešė.
„Aš manau, kad pasikeitė visų pirma visuomenės požiūris – ji gavo gerokai daugiau informacijos. Mes supratome, kad vis dėlto komunikuoti reikia, bendradarbiauti reikia ir problemų yra tikrai daug.
Visuomenė galbūt buvo informuota, kad tos problemos yra paslepiamos po tam tikromis skambiomis frazėmis ir jos kol kas yra nesprendžiamos.
Pasikeitė ir politikų santykis, supratimas, kad net ir labai morališkai paspaudus yra profsąjunga, kuri nepasiduos, jeigu nebus pasiūlyta racionalių ir logiškų išeičių iš krizinės situacijos“, – dėstė profsąjungos pirmininko pavaduotoja.
Primename, kad aktyvus LŠDPS mokytojų streikas prasidėjo rugsėjo 29-ąją ir tęsėsi iki spalio 12 dienos. Spalio 12-ąją streikui perėjus į pasyviąją fazę, mokytojai grįžo darbuotis į klases. Vis dėlto, į aktyvųjį streiką vėl grįžta lapkričio 22 dieną, streikuota ir gruodį.
A.Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga prieš pradedama pirmąjį streiką pareikalavo dar pernai pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų, o jau šiais metais – dar 30 proc.
Visgi galiausiai streikuojantys mokytojai pasiūlė Vyriausybei derėtis dėl atlyginimų didinimo 30 proc. – po 15 proc. nuo sausio ir rugsėjo.
Derybų metu Švietimo ministerijos dar rugsėjį pateiktas pasiūlymas kitais metais pedagogų darbo užmokestį didinti 21 proc., nuo sausio atlyginimus pakeliant 10 proc., nesikeitė. Todėl sutarimas dėl šio profsąjungos reikalavimo nebuvo rastas.
