Nors kasdienybė iš pirmo žvilgsnio šioje mokykloje nesiskiria nuo kitų, vis dėlto vaikai čia ugdomi kitaip – remiantis žydišku švietimu, apimančiu tūkstantmečių senumo paveldą.
Žydų švietimas – kaip Nojaus laivas
Toroje kiekvienam iš tėvų įsakoma ugdyti savo vaikus, ir žydai šventai to laikosi, išsilavinimą laikydami didžiausia vertybe.
„Žydų švietimas išsiskiria tuo, kad jame akcentuojama „middot“, kas verčiama kaip „charakterio ugdymas“. Tai apima tokias charakterio savybes kaip buvimas „mentš“ – geru žmogumi, aukojančiu nepasiturintiems, prižiūrinčiam ligonius ir gerai besielgiančiam su kitais“, – paaiškino R.Reches, pridurdama, kad vaiko moralinio ir etinio pagrindo formavimas žydams dažnai atrodo ne mažiau svarbus, nei ruošimas sėkmingai karjerai.
Pasak Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorės, žydų išminčiai dažnai lygina žydų išsilavinimą su Nojaus laivu. Didelis laivas su tvirtu inkaru ne tik siūlo prieglobstį, bet ir atlaiko smarkiausias audras.
Be to, potvyniui kylant, laivas kyla aukštyn kartu su vandeniu. Panašiai ir žydų švietimas siūlo sistemą, leidžiančią vaikui pakilti virš visuomenės srovių, slenkančių per pasaulį, ir pakylėti juos iki didžiausio potencialo.
R.Reches teigimu, kaip Nojaus laivo sienos buvo skirtos panaudoti po potvynio visuomenei atstatyti, taip ir žydų švietimas įskiepija šios mokyklos mokiniams nesenstančias vertybes ir moralę, kuriomis jie dalijasi su visuomene, kai pabaigę mokyklą įžengia į suaugusiųjų pasaulį.
„Žydų švietimas yra ir būdas kovoti su antisemitizmu. Pasaulyje, kuriame nerimą keliantys antisemitizmo atvejai vis dažnesni, žydiškas išsilavinimas įgalina vaikus didžiuotis savo žydiškumu.
Jų stiprus tapatumo jausmas užtikrina, kad jie jausis saugūs ir pasiruošę priimti pasaulį kaip visaverčiai pasaulio piliečiai“, – pabrėžė R.Reches.
Žydų mokyklos atsiradimas – su nepriklausomybės aušra
Gimnazijos vadovė priminė, kad iki Holokausto žydų bendruomenė Lietuvoje buvo labai aktyvi – čia veikė daugybė pasaulietinių ir religinių mokyklų bei vaikų darželių. Vaikai nuo mažumės buvo mokomi pažinti Šventąjį raštą, mokėsi hebrajų kalbos.
Namuose visos žydų šeimos švęsdavo šventes, nuo mažo iki didelio mokėjo maldas, kurias skaitydavo Sinagogoje. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo situacija Lietuvoje pasikeitė neatpažįstamai – žydų beliko labai mažai, o puoselėti savo tradicijas, kultūrą ir vertybes sovietmečiu jiems tapo tiesiog neįmanoma.
„Lietuvai žengiant pirmuosius žingsnius nepriklausomybės link, žydų diasporai atsirado galimybė vėl atgaivinti savo tautos tradicijas. Noras atkurti savo žydišką tapatumą visuomet buvo gajus, o kadangi tai padaryti lengviausia yra auklėjant vaikus, žydų mokykla susikūrė iš karto, kai tik tam atsirado galimybė“, – pabrėžė Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos vadovė.
Pasak R.Reches, sovietiniais laikais visi buvo „tarybiniai piliečiai“, tačiau nepriklausomybės aušroje žydų mokyklos sukūrimas tapo ne tik pačios žydų bendruomenės, bet ir visos Lietuvos žmonių laisvės simboliu.
„Žydų mokyklos sukūrimas leido aiškiai suprasti, kad Lietuva tampa nepriklausoma ir laisva priimti visus piliečius, kurie joje gyvena. Žydų mokykla tapo atvirumo, priėmimo, tolerancijos pavyzdžiu“, – įsitikinusi pašnekovė.
Šiandien jau vaikai neša tradicijas namo
Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje gausu žydų tradicijų ir ritualų, kurie padeda telkti bendruomenę.
„Kiekvieną penktadienį visi mokyklos mokiniai ir mokytojai susirenka kartu pasitikti Šabato. Kas savaitę vis kita klasė yra atsakinga už Šabato ceremonijos vedimą. Mokiniai sako Šabato maldas, dainuoja dainas.
Visos gimnazijos bendruomenės buvimas kartu suteikia mums saugumo, vienybės ir bendrystės jausmą“, – pasakojo R.Reches.
Paklausta, ar pati jaunoji karta noriai puoselėja žydų kultūrą ir tradicijas, ji tuo nesudvejojo, ir atkreipė dėmesį, kad moksleivius labai paveikia ir žmogiški, jiems artimi pavyzdžiai.
„Jau nuo pradinių klasių mes žydų tradicijų, kultūros ir istorijos mokome integruotai su hebrajų kalba. Pasitelkiame interaktyvias programėles, kurios vaikams yra labai patrauklios. Į mūsų mokyklą kasmet atvyksta mokytojai iš Izraelio, jie vaikams perteikia gimtąją hebrajų kalbą, supažindina su Izraelio kultūra ir kasdienybe, stiprina mokinių ryšį su jų Istorine tėvyne.
Sovietmečiu mes neturėjome galimybės puoselėti savo kultūros, dėl to dažniausiai žydų šeimose tėvų, senelių žinios apie žydų tradicijas yra ribotos. Dabar vyksta atbulinis procesas – mes mokome vaikus ir jie žydų kultūrą bei tradicijas neša į savo šeimas.
Būtent jie dabar išmoko savo tėvus, kokie yra švenčių atributai, ką per šventes valgome, kokią maldą sakome, kokias dainas dainuojame. Tokiu būdu mūsų bendruomenė po truputį atgimsta, jaunėja“, – džiaugėsi direktorė.
Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos teritorijoje netrukus išdygs ir naujas vaikų darželis. R.Reches viliasi, kad ne vienerius metus brandinta idėja padės sukurti vientisą ugdymo sistemą, kuri sudarys sąlygas vaikams nuo mažens nuosekliai keliauti žydiško švietimo keliu.
„Turime mokyklą, turime turėti ir darželį“, – įsitikinusi R.Reches.
Mokykla, kurioje laukiamas ne tik žydų vaikas
Mokyklai įsikūrus 1989 metais, joje veikė viena nedidelė klasė, į kurią žydų tautybės vaikai ateidavo mokytis hebrajų kalbos, žydų tradicijų. Tačiau poreikiui augant, o vaikų skaičiui didėjant, mokykla įgijo vidurinės mokyklos statusą. Vėliau, 2013 metais, ji tapo Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija.
Nors tai yra vienintelė šalyje žydų mokykla, ją toli gražu lanko ne tik žydai – R.Reches atkreipė dėmesį, jog gimnazijos siūlomas ugdymo modelis pritraukia ir kitų tautybių šeimas.
„Ne žydų tautybės vaikų tėvai, leisdami vaikus į mūsų mokyklą, būna susipažinę su žydų kultūra, tradicijomis, jie palaiko žydiško švietimo ypatumus ir mokyklos filosofiją.
Tai yra sveikintina, nes tokios šeimos ugdo platų vaikų požiūrį į pasaulį, moko priimti kitų tautų kultūrą, tradicijas. Labai džiaugiamės, kad pas mus mokosi įvairių tautybių vaikai, ir tėvai juos į gimnaziją leidžia siekdami užauginti tolerantišką žmogų, perimantį žydų požiūrį į mokslą, ir tuo pačiu – pasiekiantį puikių ugdymosi rezultatų“, – dėstė R.Reches.
Jos teigimu, ne žydų šeimos supranta, kad, nors gimnazija ir pasaulietinė, jų vaikai bus mokomi pažinti Toros tekstus ir juos analizuoti, bet taip pat supranta ir tai, kad šių sudėtingų tekstų studijoms reikia sąmoningų, nuolatinių protinių pastangų, kurios formuoja kritinio ir analitinio mąstymo įgūdžius. O šiais laikais tai – didžiulė vertybė.
Gimnazijos direktorė įsitikinusi, kad žydų tautos istorijos pamokos taip pat stiprina ne tik žydišką tapatumą, bet ir protinius gebėjimus, plečia akiratį, praturtina mokinio gebėjimą tobulėti kitose akademinėse srityse.
Pavyzdžiui, per žydų istorijos pamokas mokiniai mokosi metodiškai iššifruoti sudėtingus pirminius ir antrinius šaltinius, atsižvelgdami į kalbą, patikimumą, autorystę, tikslinę auditoriją, epochą ir kt.
„Mūsų moksleivių šeimose manoma, kad papildomos užsienio kalbos – hebrajų – ant pečių nenešiosi, – sakė R.Reches. – Mokiniai, kurie mokosi daugiau užsienio kalbų, turi pažintinių pranašumų prieš mokinius, kurie to nedaro.
Kalbos mokymasis formuoja problemų sprendimo įgūdžius. Nenuostabu, kad mokiniai, besimokantys tiek užsienio kalbų, lenkia savo bendraamžius, pavyzdžiui, matematiniais gebėjimais. Protinė veikla, susijusi su kalbos įsisavinimu, taip pat didina pažinimo lankstumą, kritinį mąstymą ir kūrybiškumą.“
Gimnazijos direktorė pridūrė, kad, be abejo, už kiekvienos stiprios žydiško ugdymo programos yra profesionalūs bei atsidavę savo darbą mylintys pedagogai.
„Mokytojai yra bet kurios švietimo įstaigos pagrindas, o Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje mums pavyko suburti tokią komandą, kuria didžiuojuosi ir pati sau pavydžiu, iš kurių pati kasdien mokausi ir šalia kurių augu“, – prisipažino R.Reches.
Prie gimnazijos – budintys tėvai, įrengta ir moderni saugumo sistema
Šolomo Aleichemo gimnazijoje vienas didžiausių prioritetų yra mokinių saugumas. Gimnazijos direktorės teigimu, šiuo metu ši ugdymo įstaiga, ko gero, yra saugiausia visoje šalyje.
„Gimnazijos saugumo sustiprinimui ypač turėjo įtakos karas Izraelyje ir kibernetiniai išpuoliai prieš Lietuvos mokyklas. Gimnazijoje įdiegta sistema, kontroliuojanti įėjimą į gimnazijos teritoriją, informuojanti tėvus apie vaiko atvykimą ir išvykimą iš mokyklos. Vaikai negali bet kada palikti mokyklos teritorijos, ir tėvai žino, kad vaikas yra saugus ir prižiūrėtas“, – kalbėjo R.Reches.
Anot jos, natūralu, kad vienintelė tokia žydų mokykla Lietuvoje turėtų būti apsaugota labiau, nei kitos mūsų šalies ugdymo įstaigos.
„Visame pasaulyje žydų mokyklas saugo ginkluota apsauga. Visuomenėje vis dar yra daug antisemitizmo, ksenofobijos apraiškų, kurias sunku prognozuoti ir kontroliuoti. O mes atsakome už vaikus, kuriuos mums patiki tėvai“, – įsitikinusi pašnekovė.
Pasak R.Reches, paskutiniai įvykiai Izraelyje gimnazijos saugumą tik dar labiau sustiprino – čia mokyklą saugo pačių mokinių tėvai.
„Tėvai organizavo savanorių grupes, kurios kasdien budi prie mokyklos. Tai puikus bendruomeniškumo pavyzdys. Visi mokiniai yra Mūsų vaikai, kuriais rūpinasi mokykla kartu su tėvų bendruomene. Ir kas gi geriau apsaugos savo vaikus, jei ne patys tėvai?“ – svarstė direktorė.
Įvykiai Izraelyje atmosferą pakeitė
Tačiau gimnazijos vadovė atvira – šį rudenį teroristinės grupuotės „Hamas“ atakos prieš Izraelį ir jo žmones atmosferą pakeitė ir šioje mokykloje. Pasak R.Reches, ir čia dirbantys mokytojai, ir patys mokiniai Izraelyje turi giminių, draugų, tad kai kurie šiuos įvykius iki šiol išgyvena itin jautriai.
„Jau pirmomis dienomis sulaukėme paramos ir iš Vilniaus miesto savivaldybės, ir Vilniaus Pedagoginės psichologinės tarnybos, kuri padėjo organizuoti psichologinę pagalbą pedagogams, tėvams ir mokiniams.
Visa gimnazijos bendruomenė kasdien ieško būdų prisidėti prie paramos Izraelio žmonėms. Mokiniai patys organizavo mugę, kurios metu už savo rankomis keptus skanėstus surinktas lėšas perdavė Izraelio Raudonajam Kryžiui.
Linkėdami taikos, mokiniai rašė laiškus, piešė piešinius Izraelio kariams, taip pat dalyvavo koncerte, skirtame paremti Izraelį“, – pasakojo R.Reches.
Direktorės žodžiais, gimnazijoje svarbu ugdyti vaikų atjautą kitam: „Stengiamės išauginti neabejingus žmones. Vadovaujamės rabino Izraelio Salanterio žodžiais: „Taisydami save mes pataisysime pasaulį“.
