Byloje buvo keliamas esminis klausimas, ar nuteistojo R. B. veiksmais (viešai internete paskelbiant minėto pobūdžio komentarą, sudarytą iš šešių žodžių, tarp kurių yra žodis „naikinti“ ir keli rusiški keiksmažodžiai) taip pat buvo išreiškiamas aiškus viešas kurstymas smurtauti, fiziškai susidoroti su visa žmonių grupe dėl jų seksualinės orientacijos (BK 170 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą, pažymėjo, kad vadinamoji neapykantos kalba (angl. hate speech) internete ir socialiniuose tinkluose kelia pavojų. Ja kurstomas, skatinamas, skleidžiamas ar pateisinamas smurtas prieš asmenį ar asmenų grupę, neapykanta jiems ar tokių asmenų diskriminacija arba šie asmenys niekinami dėl jų tikrų ar priskiriamų asmeninių savybių ar statuso, pavyzdžiui, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, tautybės, nacionalinės ar etninės kilmės, amžiaus, negalios, lyties, lytinės tapatybės ir seksualinės orientacijos. Atsižvelgtina į tai, kad yra galimybė tokią kalbą itin greitai ir plačiai skleisti skaitmeninėje erdvėje. Neapykantos kalbos keliamas pavojus ir kovos su tokia kalba elektroninėje erdvėje aktualumas, taip pat ir Lietuvai, pabrėžiami daugelyje tarptautinių institucijų dokumentų, skirtų neapykantos kalbai, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktikoje. EŽTT praktikoje komentarai socialiniame tinkle „Facebook“ pripažįstami tokiais pat pavojingais kaip ir komentarai interneto naujienų portaluose ir pažymima, kad net ir vieno neapykantą kurstančio komentaro parašymas turi būti vertinamas rimtai. Teisėjų kolegija konstatavo, kad šioje byloje toks vertinimas ir buvo pateiktas nuteisiant R. B. už nukentėjusiojo (kartu ir atitinkamos žmonių grupės) niekinimą dėl seksualinės orientacijos (BK 170 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad, vertinant interneto portalo komentatorių pasisakymų, kuriais išreiškiama neapykantos kalba, atitiktį BK 170 straipsnio 3 dalies sudėčiai, nepakanka konstatuoti, jog tokie pasisakymai yra prieštaraujantys moralei ar vien tik neigiamo ar niekinamo atspalvio žodžiai, tačiau svarbu nustatyti, ar tokie pareiškimai išties nulemti išankstinio kaltininko šališkumo, neapykantos nuostatų ir realiai sudaro prielaidas neapibrėžtam paskyros lankytojų ratui tiesiogiai palenkti interneto portalo skaitytojus smurtauti prieš konkrečią žmonių grupę. Todėl, sprendžiant klausimą dėl konkrečios neapykantos kalbos išraiškos kvalifikavimo ne tik pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, bet ir pagal šio straipsnio 3 dalį, turi būti nustatyti konkretūs šioje nuostatoje įtvirtinti kvalifikuotosios nusikaltimo sudėties požymiai, be kita ko, kurstymas smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe dėl jų seksualinės orientacijos ir kaltininko tiesioginė tyčia taip elgtis. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šioje byloje jos aplinkybes nuodugniai išnagrinėję ir įvertinę žemesnės instancijos teismai šių požymių R. B. veikoje, t. y. tyčinio pavojingo viešo kurstymo, skatinimo, lenkimo smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe dėl jų seksualinės orientacijos, pagrįstai nenustatė, todėl, išteisindami jį dėl kaltinimo pagal BK 170 straipsnio 3 dalį, teisės taikymo klaidos nepadarė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė prokuroro kasacinį skundą ir skundžiamų žemesnės instancijos teismų sprendimų nekeitė. Už šioje byloje padarytą nusikaltimą R. B. liko galioti paskirta 2750 Eur dydžio bauda.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.
