Bylą išnagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas šį jaunuolį pripažino kaltu dėl mažametės išžaginimo ir skyrė jam šešerius metus nelaisvės. Nuteistasis taip pat privalės atlyginti nukentėjusiajai padaryti 3 tūkstančių eurų neturtinę žalą.
Anksčiau neteistas, užimtumo tarnyboje registruotas vaikinas jam inkriminuotą nusikaltimą įvykdė praėjusių metų pabaigoje.
Pirmą kartą trylikametę kaimynų dukrą šis jaunuolis išžagino pernai lapkritį, o antrą kartą – gruodžio mėnesį.
Prieš tai ir po to prievartautojas mergaitei rašinėjo žinutes, sakė mergaitei, kad nori su ja draugauti.
Trylikametei už ją daug vyresnis vaikinas nepatiko. Apie tai ji atvirai rašė jai į draugus pirštis siekusiam jaunuoliui.
Prasitarti motinai, ką jai padarė kaimynų sūnus, mergaitė bijojo nenorėdama pabloginti ir taip blogos mamos sveikatos.
Tačiau ir nuolankiai tylėti pažeminta mergaitė nesiruošė. Ji prievartautojui kelis kartus pagrasino, kad apie išžaginimą praneš policijai.
Jaunuolis mergaitės maldavo to nedaryti, nes bijojo patekti už grotų.
Pabūgęs, kad mergaitė išties kreipsis į policiją, žagintojas nusprendė prabilti pats. Apie tai, kas nutiko, jis papasakojo nukentėjusiosios tėvui, kurio prašė jam atleisti ir nesikreipti į policiją.
Po tokios žinios šoko ištiktas mergaitės tėvas viską papasakojo žmonai, kuri liepė kviesti policiją.
Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, norėdami išsiaiškinti, ar nukentėjusioji nemeluoja, skyrė jai psichiatrinę ekspertizę.
Ją atlikę specialistai, konstatavo, kad mažametė nelinkusi fantazuoti ir ja galima tikėti.
Kaltės įrodymu tapo ir šio vaikino bei mažametės susirašinėjimo išklotinės. Mergaitė išties buvo perspėjusi savo skriaudiką, kad kreipsis į policiją, o pastarasis prašė to nedaryti.
Paaiškėjo, kad jo auka tapusi mergaitė šiam vaikinui į akis krito jau seniai. Ją vaikinas vaišindavo nupirktai saldainiais, tačiau mergaitė į jaunuolį dėmesio nekreipė.
Kalinamąjį pažinoję žmonės jį charakterizavo, kaip gerą ir paslaugų jaunuolį.
Jo auka tapusios mergaitės tėvai kviesdavosi vaikiną į pagalbą. Jei reikėdavo kur išvykti, mažametės tėvai kaimyną prašydavo prižiūrėti namus, užkurti krosnį, pasirūpinti namuose likusia dukra.
Prieš teismą stojęs jaunuolis kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo neprisipažino. Jis tvirtino, kad kai kaimynų mergaitė buvo dar labai maža jis su ja žaisdavo kieme, važinėdavo dviračiais, lankydavosi jos namuose, o paprašytas mergaitės tėvų užkurdavo krosnį, dujinę viryklę.
Vaikinas neneigė rodęs dėmesį mergaitei, eidavęs kartu į parduotuvę, kur nupirkdavęs šokoladuką, nors ji to ir neprašydavusi.
Kaltinamasis sakė rašęs žinutes kaimynų mergaitei, prašęs su juo draugauti, tačiau mergaitė atkirtusi, kad jau turi draugą.
Teisme vaikinas tvirtino kaimynų mergaitės ne tik nežaginęs, bet ir išvis su ja lytiškai nesantykiavęs.
