Nors reikalaudamas įkalinti jau į laisvę paleistus Agurkinių grupuotės narius savo skunde Generalinės prokuratūros prokuroras Zdislavas Tuliševskis rėmėsi kitais EŽTT sprendimais, paaiškėjo, kad jie buvo neteisingai vertinami.
Tai savo skunde akcentavo ir keturi Agurkinių grupuotės nariai, apkaltinę Lietuvos prokurorus ir teisėjus, kad jie už grotų juos sugrąžino pasirėmę išgalvota tarptautinio teismo praktika.
Sprendimas sukėlė triukšmą
Teisiamieji į EŽTT nutarė kreiptis po to, kai pernai rugpjūtį Apeliacinis teismas panaikino Klaipėdos apygardos teismo nutartis paleisti juos į laisvę.
Didelį triukšmą visuomenėje sukėlusį sprendimą išlaisvinti Saulių Velečką, Norbertą Tučkų, Tadą Petrošių ir Audrių Petkauską Klaipėdos apygardos teismas priėmė 2016 metų liepos 22 dieną. Po pusketvirtų metų įkalinimo teisiamieji į laisvę buvo paleisti už 30 tūkstančių eurų užstatą.
Nors toks sprendimas sukėlė prokurorų ir policijos pareigūnų pasipiktinimą, nutartį priėmę uostamiesčio teisėjai tvirtino, kad kitaip negalėjo pasielgti, nes EŽTT yra suformavęs praktiką, jog pernelyg ilgas kardomojo kalinimo laikas pažeidžia žmogaus teises.
Į laisvę grįžęs grupuotės vadeiva S.Velečka apsistojo savo žmonos dainininkės Marinos Bui, su kuria susituokė Lukiškių kalėjime, dviejų kambarių bute sostinės Gabijos gatvėje.
Tačiau būriais S.Velečka aplankyti plūdę pažįstami nuogąstavo, kad jam gali tekti vėl keliauti už grotų. Jiems S.Velečka citavo Apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino žodžius, kad pernelyg ilgas teisiamųjų kalinimas gali pažeisti Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas.
Įvardijo kitokią praktiką
Tačiau teisiamųjų džiaugsmas ilgai nesitęsė. Po kelių dienų prokuratūra apskundė Klaipėdos teismo sprendimą ir pareikalavo, kad visi keturi Agurkiniai būtų sugrąžinti į kalėjimą.
Prokuroras Z.Tuliševskis teismo posėdyje tvirtino, jog išanalizavo EŽTT sprendimus, kuriais išlaisvindamas teisiamuosius rėmėsi Klaipėdos teismas, ir padarė išvadą, kad EŽTT bylas laimėję teisiamieji nebuvo susiję su organizuotu nusikalstamumu.
Prokuroro nuomone, EŽTT yra suformavęs naują praktiką, pagal kurią skiriant kardomąsias priemones su organizuotu nusikalstamumu susijusiems kaltinamiesiems turi būti taikomi visai kiti reikalavimai.
Kaip tokių žodžių patvirtinimą Z.Tuliševskis pateikė tris EŽTT išnagrinėtas bylas.
„Asmens priklausymas organizuotoms grupėms tampa viena pagrindinių sąlygų paskirtą ilgą laiką trunkantį suėmimą pripažinti teisėtu. Todėl nusikalstamų veikų realizavimas organizuotos grupės sudėtyje EŽTT teismo pripažįstamas pateisinamu pagrindu suėmimo taikymą vykdyti ilgiau nei įprasta“, – teismo posėdžio metu dėstė minėtas tris EŽTT bylas pacitavęs prokuroras.
Teismas atkartojo prokurorą
Apeliacinio teismo kolegija, kuriai pirmininkavo A.Valantinas, savo nutartyje iš esmės rėmėsi tais pačiais motyvais, kuriuos išdėstė prokuroras Z.Tuliševskis.
Pagrindiniu akcentu tapo tos pačios prokuroro paminėtos trys EŽTT išnagrinėtos bylos.
Nutartyje teigiama, kad būtent šiose bylose buvo suformuota praktika, pagal kurią su organizuotu nusikalstamumu susijusių asmenų ilgesnis negu paprastai izoliavimas gali būti pateisinamas.
Advokatai suprato kitaip
Toks sprendimas sukėlė įtarimą į kalėjimą grąžintų teisiamųjų advokatams.
Jie surado šias bylas, perskaitė originalo kalba ir nustėro – šiose bylose, kuriomis rėmėsi ir citavo prokuroras ir Apeliacinis teismas, buvo konstatuojami priešingi teiginiai.
Priešingai, nei teigė prokuroras, byloje „Kudla prieš Lenkiją“ buvo konstatuotas Konvencijos pažeidimas, teismui nurodžius, kad dvejų metų ir keturių mėnesių suėmimas negali būti pateisinamas.
Kitose dviejose bylose EŽTT akcentavo, kad net ir organizuotų grupuočių narius galima laikyti suimtus tik ikiteisminio tyrimo metu ir tik pradinėje teisminio nagrinėjimo stadijoje.
Sumokės po 6600 eurų
„Faktas, kad byla susijusi su organizuotu nusikalstamumu, negali pateisinti tokios trukmės sulaikymo“, – vakar paskelbė EŽTT.
Teismas nusprendė, kad Lietuva, beveik 5 metus iki nuosprendžio už grotų laikiusi S.Velečką, N.Tučkų, A.Petkauską ir T.Petrošių, pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos garantuojamą teisę į teisminį nagrinėjimą per priimtiną laiką.
Lietuva kiekvienam Agurkiniui turės sumokėti po 6600 eurų, nors jie prašė gerokai daugiau – po 40 tūkst. eurų.
