„Šis memorandumas nustato kryptis, kuriomis mes turėtume judėti. Kalbant apie visuotinę gynybą, tai nėra tik Krašto apsaugos ministerijos reikalas, bet ir visų kitų šakinių ministerijų, o tuo labiau – gyvenimo sričių. (...) Ukrainos patirtis rodo, kad jaunimo pasirengimas įvairioms situacijoms turi būti vystomas kuo anksčiau ir, be jokios abejonės, kuo įvairesnėmis sritimis“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė susitarimą pasirašęs laikinasis krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.
„Dažniausiai mąstome, kad apsisprendimas ginti savo šalį ateina iš šeimos, iš mokyklos, iš širdies. Tačiau matome tokią tendenciją, kad tie žmonės, kurie praėjo vienokį ar kitokį karinį rengimą, turi daugiau pasitikėjimo savimi ir užsidegimo ginti šalį. (...) Toks procesas vyksta ir jį reikia tęsti. Šis susitarimas yra to pirmas tvirtas žingsnis“, – pabrėžė jis.
Bendradarbiavimo memorandumą taip pat pasirašė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas bei Lietuvos šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis.
Šiuo susitarimu numatoma ieškoti galimybių, kaip šalies jaunuolius paskatinti aktyviau rinktis tarnybą Lietuvos kariuomenėje, stiprinti kadetų mokyklų veiklą ir moksleivių pilietiškumo ugdymą bei gerinti jaunimo fizinį pasirengimą.
Taip pat susitarimu siekiama skatinti mokinių įsitraukimą į Lietuvos šaulių sąjungos, šiuo metu vienijančios apie 16 tūkst. patriotiškai nusiteikusių piliečių nuo 11 metų amžiaus, veiklą.
ELTA primena, kad apie patriotinio ir pilietinio ugdymo stiprinimo būtinybę Lietuvoje plačiau imta kalbėti po Rusijos pradėto plataus masto karo Ukrainoje.
Nuo šių metų rugsėjo visose šalies bendrojo ugdymo mokyklose yra privalomas Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas. Jo įgyvendinimu rūpinasi Lietuvos šaulių sąjunga.
Iki tol tokia disciplina buvo integruota į istorijos, lietuvių kalbos ir kitų mokomųjų dalykų programas, o 9–10 klasių mokiniai mokėsi tik pilietinės visuomenės pagrindų.
