„Neabejoju, kad (...) socialdemokratai, darbais sėkmingai įrodys, kad galima greitai ir veiksmingai užtikrinti teigiamus poslinkius Lietuvos žmonių gyvenime, gerovės augimą ir stabilų šalies vystymąsi“, – išplatintame pranešime cituojamas R. Motuzas.
Kaip pranešė politinė jėga, naujojo frakcijos seniūno pavaduotojais paskirti Tadas Barauskas, Ilona Gelažnikienė, Orinta Leiputė, Jurgita Šukevičienė bei Violeta Turauskaitė.
R. Motuzas parlamentaro mandatą iškovojo vienmandatėje Vilniaus miesto Fabijoniškių apygardoje. Anksčiau jis dirbo Lietuvos ambasadoriumi Švedijos Karalystėje, Rusijos Federacijoje, ministru-patarėju Lietuvos Respublikos nuolatinėje atstovybėje prie Europos Tarybos.
R. Motuzas taip pat ėjo pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, Vyriausybės kanceliarijoje. 2004–2006 metais dirbo švietimo ir mokslo ministru, 1997–2001 m. – Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generaliniu direktoriumi. Nuo 2023 metų politikas dirbo Vilniaus miesto taryboje.
Naujos sudėties parlamente socialdemokratų frakcijai atstovaus 52 Seimo nariai. Šių politikų sudaryta frakcija dirbs pačių suformuotoje valdančiojoje daugumoje.
Kaip numato Seimo statutas, frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 7 parlamento nariai.
ELTA primena, kad ketvirtadienį į pirmąjį posėdį renkasi naujasis 2024–2028 m. kadencijos Seimas. Darbą parlamente pradėję politikai ketvirtadienio vakarą turėtų apsispręsti dėl naujojo Seimo pirmininko – į šį postą valdančioji koalicija teikia Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio kandidatūrą.
Naujajame Seime veiks trijų politinių jėgų valdančioji daugumą – pirmadienį parlamento rinkimus laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Minėtų politinių jėgų koalicija turės užtikrintą daugumą – 86 iš 141 mandato.
Tiesa, R. Žemaitaičio partijos dalyvavimas koalicijoje sulaukė tarptautinės kritikos iš Lenkijos, Vokietijos, JAV. Atsakydamas į užsienio atstovų neigiamus pasisakymus, R. Žemaitaitis viešai kreipėsi į NATO ir ES valstybių atstovus Lietuvoje, tikindamas, kad jo pasisakymai, laikyti antisemitiškais, buvo blogai interpretuojami.
Pernai R. Žemaitaitis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad politikas šiais savo pasisakymais sulaužė Seimo nario priesaiką, šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
