G. A. Povilaitis gimė 1946 m. gruodžio 15 d. Kiduliuose, Šakių rajone, Jono ir Antaninos Povilaičių šeimoje. Mokėsi Šakių raj. Kidulių vidurinėje mokykloje, kurią baigęs, 1965 m., įstojo į Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto vokiečių kalbos specialybę. Baigus studijas, 1969 m. pagal paskyrimą paliekamas darbui Vokiečių kalbos katedroje asistento pareigose.
1974 m. įvykdęs konkurso reikalavimus, skiriamas šios katedros vyr.dėstytoju. 1986 m. birželio mėn. Minsko valstybiniame pedagoginiame užsienio kalbų institute apgynė humanitarinių mokslų kandidato (nuo 1992 m. – daktaro) disertaciją: „Balsių redukcija dabartinės vokiečių kalbos silpnosiose formose“. Nuo 1987 m. rugsėjo 1 d. G.A. Povilaitis įvykdė konkurso sąlygas ir buvo paskirtas Užsienio kalbų fakulteto Vokiečių kalbos katedros vedėju, spalio mėn. jam buvo suteiktas docento pedagoginis vardas, 1991 m. gegužės mėn.
Jis skiriamas Vokiečių filologijos ir didaktikos katedros vedėju. 1994 m. pradžioje jis taip pat skiriamas VPU Tarptautinių ryšių skyriaus referentu, nuo 1995m. – šio skyriaus vedėjo pareigoms. Jo dėka, buvo užmegzti dalykiniai ryšiai su Erfurto Aukštąja pedagogine mokykla, Vroclavo universitetu, buvo surengta nemažai Tarptautinių mokslinių konferencijų, suorganizuotos dėstytojams mokslinės stažuotės užsienio aukštosiose mokyklose. 40 metų darbo atidavęs pedagoginiam institutui ir universitetui, G.A. Povilaitis išleistas į užtarnautą poilsį, tačiau ir toliau palaikė ryšius su universitetu, padėjo Maestro Margaritai Gedvilaitei įkurti dėstytojų ir darbuotojų vokalinį ansamblį „Ave Musica“, organizavo ansamblio išvykas į Vokietiją, Belgiją, Prancūziją, Šveicariją.
Tiek kolegos bendradarbiai, tiek ir studentai prisimena velionį kaip labai nuoširdų kolegą, visada žvalios nuotaikos, neatsisakantį pagroti ir padainuoti – daugelio universitetinių renginių organizatorių.
LEU Alumnų draugija dėl netekties reiškia gilią užuojautą velionio žmonai Laimai Povilaitienei (Sabulytei), jo trims sūnums: Audriui, Sauliui ir Mariui, kitiems šeimos nariams bei artimiesiems, Užsienio kalbų fakulteto ir universiteto kolegoms.
Ilsėkis ramybėje mielas Gintautai Antanai, telydi tave Aukščiausiojo malonė į paskutiniąją žemišką kelionę.
