„Trūksta politinės valios. Labai grubiai kalbant, dėl jautriausių klausimų trūksta balsų Lietuvos Seime“, – žurnalistams Strasbūre teigė A. Krivas.
Pasak diplomato, LGBT+ bendruomenės klausimai yra dažniausi ir Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) nagrinėjamose bylose prieš Lietuvą.
„Nežinau, ar tai ateis su didesne visuomenės branda, ar su pasikeitusiomis kartomis, ar su didesniu atvirumu. Matyt, visi veiksniai atlieka tam tikrą vaidmenį. Jeigu dabartinę padėtį palyginsime su visuomenės sąmoningumu prieš 20 metų, mes pastebėsime rimtą pažangą. Tačiau dar nesame ten, kur turėtume būti“, – akcentavo jis.
Šios kadencijos Seimas po svarstymo yra pritaręs valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą. Visgi, ar klausimas dar sugrįš į parlamento darbotvarkę, nėra aišku.
Šiuo projektu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.
Viliasi, jog bus ratifikuota Stambulo konvencija
Kaip pranešta anksčiau, nuo gegužės iki lapkričio mėnesio ET Ministrų komisijai pirmininkauja Lietuva. Tarp šalies keliamų prioritetų yra ir moterų teisių klausimas, pažymi ambasadorius.
„ET yra ta organizacija, kuri kuria Europos regiono normas žmogaus teisių klausimu. Šioje srityje mūsų prioritetai yra lyčių lygybė, moterų teisės. Stambulo konvencijos pagrindinė tema yra kova su smurtu artimoje aplinkoje. Kas iš esmės reiškia kovą su smurtu prieš moteris“, – akcentavo jis.
Todėl A. Krivas viliasi, kad Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas, jog Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijoms nuostatoms, paskatins parlamentarus ją ratifikuoti.
„Čia yra geras pagrindas judėti toliau. Priešrinkiminėje aplinkoje sunku pasakyti, ar kažkas įvyks dabartinės sudėties Seime, ar naujai išrinktas parlamentas turės iš naujo pažvelgti. Tai niekaip nekeičia fakto, kad Vyriausybė yra ištikima konvencijos nuostatoms“, – tikino ambasadorius.
ELTA primena, kad Konstitucinis Teismas (KT) kovą nutarė, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai.
Į KT su prašymu įvertinti Stambulo konvencijos atitiktį Konstitucijai praėjusiais metais kreipėsi Seimas.
KT, vertindamas Stambulo konvencijos nuostatas, pabrėžė, kad dokumentą ratifikavusios šalys įsipareigoja apsaugoti asmenį nuo smurto, nepaisant asmens lyties, asmeniui priskiriamų stereotipinių tam tikrai lyčiai visuomenės dalies nuomone būdingų vaidmenų, elgsenos, veiklos, bruožų, lytinės tapatybės.
Teismas byloje dėl Stambulo konvencijos atitikties Konstitucijai nurodė, kad minimu dokumentu nėra siekiama keisti konstitucinės šeimos sampratos.
Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 m. Lietuvą šį dokumentą pasirašė 2013 m. birželį, tačiau iki šiol Seimas konvencijos nėra ratifikavęs.
