Atidėti klausimą dėl A. Purvainio elgesio vertinimo neeiliniame Teisėjų tarybos posėdyje trečiadienį pasiūlė tarybos narė Egidija Tamošiūnienė. Jos įsitikinimu, šiuo metu nėra iki galo aišku, kokios yra teisėjų saviraiškos ribos. Tad, anot E. Tamošiūnienės, būtina šia tema surinkti daugiau informacijos.
„Pagal tai, ką dabar turime, kokią praktiką turime dėl teisėjų pasisakymų, dėl teisėjų dalyvavimo socialiniuose tinkluose, išreikštų nuomonių, man susidaro įspūdis, kad pagal dabartinę mūsų Etikos ir drausmės komisijos praktiką, jų pateiktas konsultacijas, būtų nelabai aiškios teisėjo saviraiškos ribos“, – dėstė E. Tamošiūnienė.
Ji pasiūlė kreiptis į Teisėjų tarybos komitetus su prašymu surinkti papildomą informaciją minėtu klausimu, tai yra apžvelgti, kokios teikiamos rekomendacijos teisėjams dėl saviraiškos laisvės, formų, kokia yra užsienio šalių praktika šia tema.
„Tai galėtų būti Komunikacijos komitetas, galbūt galėtų prisidėti ir Teisės aktų komitetas“, – komitetus, į kuriuos siūlė kreiptis, vardijo E. Tamošiūnienė.
Šiai iniciatyvai Teisėjų taryba pritarė ir klausimą dėl A. Purvainio veiksmų vertinimo atidėjo.
Purvainio elgesį pasiūlė vertinti po teisėjo pareiškimų apie Seimo tyrimo komisiją
Kauno apylinkės teismo vadovo A. Purvanio elgesio vertinimą inicijavo Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė. Šis sprendimas priimtas po to, kai teisėjas viešai pasisakė apie Seimo laikinąją komisiją, tyrusią Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją, Tarybos pirmininkės teikime nurodoma, kad Kauno apylinkės teismo pirmininko pasisakymai galimai pažeidė pagarbos ir lojalumo valstybei, nepriklausomumo ir nešališkumo principus bei peržengė saviraiškos ribas.
S. Rudėnaitės nuomone, A. Purvainis visuomenei suponuoja nuomonę, jog jo pasisakymas yra teismų pateiktas teisinis vertinimas. Pasak pirmininkės, teisėjo pasisakymus apie Seime vykstančius politinius procesus būtina įvertinti Teisėjų etikos principų laikymosi kontekste.
„Teisėjas privalo elgtis politiškai neutraliai ir korektiškai, viešai nereikšti savo politinių įsitikinimų, neužsiimti agitacija. Viešais pasisakymais, kuriais nesilaikyta politinio neutralumo ir korektiškumo, gali būti pažeistas ir teismų nepriklausomumas, kuris yra būtina teisinės valstybės sąlyga ir pagrindinė teisingo teismo proceso garantija“, – rašoma Nacionalinės teismų administracijos pranešime.
Teisėjų tarybos pirmininkės teigimu, teisėjas, kaip ir kiekvienas pilietis, turi teisę į žodžio, tikėjimo, susivienijimų ir susirinkimų laisves, tačiau naudodamasis šiomis teisėmis jis visuomet turi elgtis taip, kad išsaugotų savo pareigų orumą, teismų nešališkumą ir nepriklausomumą.
ELTA primena, kad kovo pabaigoje A. Purvainis teigė, jog VSD pranešėjo T. Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo laikinoji komisija galimai buvo sudaryta neteisėtai.
Pasak jo, komisijos tyrimo tikslas nebuvo aiškiai apibrėžtas, todėl kyla rizikos, kad tyrimas įsiterpė „į kitų valdžių veikimo lauką arba kitų valstybės institucijų veikimo lauką, kaip antai VSD, Specialiųjų tyrimų tarnybios Generalinės prokuratūros“.
Kaip Eltai duotame interviu pabrėžė A. Purvainis, Seimo komisija negali konstatuoti Konstitucijos pažeidimo ar priesaikos sulaužymo.
„Jau nekalbant apie tai, kad Seimo komisija galėtų priimti sprendimus, kaip, pavyzdžiui, teismo ar Konstitucinio Teismo, pateikti teisinį vertinimą, nes tai ne parlamento funkcija“, – kovo pabaigoje Eltai teigė Kauno apylinkės teismo pirmininkas.
Kelis mėnesius vykusio tyrimo išvados meta šešėlį ant G. Nausėdos, VSD ir STT vadovų
Kovo mėnesio pabaigoje VSD pranešėjo T. Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą.
Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką.
Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.
Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.
Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.
Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.
Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius. Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. Dėl to parlamentinė komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.
Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.
