Vidaus reikalų ministerija (VRM) ketvirtadienį pranešė, kad jau panaikino A.Macijevičiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Pasak L.Kasčiūno, šis pavyzdys tik įrodo, kad į Lietuvą atvykstančius baltarusius reikia vertinti dar griežčiau.
Dar „suspėjo“ atvykti
Anot L.Kasčiūno, protestuojančius baltarusius daužęs pareigūnas A.Macijevičius į Lietuvą atvyko dar tada, kai Baltarusijos piliečiai taip griežtai mūsų šalyje tikrinami nebuvo – tai yra, iki 2022-ųjų pabaigos.
„Jis atvažiavo dar prieš tą laikotarpį, kai prasidėjo vadinamos detalesnės patikros. Detalesnės patikros prasidėjo 2022 metų gruodį. Kaip pamename, buvo dvi bangos – 2020-ųjų rugpjūtis, smurtas prieš žmones, tada mes suteikėme užuovėją, daug jų atvažiavo, tai pradžia buvo tokia – mes tą užuovėją suteikėme ir viską supratome.
Vėliau jau pradėjo lįsti nacionalinio saugumo rizikos – 2022 metų gruodį buvo pavedimas Migracijos departamentui, Valstybės saugumo departamentui (VSD) tikrinti daug detaliau ir tuos, kurie nori gauti leidimą, ir tuos, kurie nori prasitęsti leidimą“, – portalui lrytas.lt dėstė NSGK pirmininkas.
L.Kasčiūnas priminė, kad laikinas leidimas gyventi ar dirbti Lietuvoje suteikiamas trejiems metams.
„Jis atvažiavo ir gavo leidimą anksčiau nei 2022 metų gruodis – tai reiškia, kad jo patikra būtų atlikta, kai jis būtų atėjęs prasitęsti leidimo. Tada būtų buvusi detalesnė patikra, jis būtų išanalizuotas ir turbūt jam nebūtų išduotas leidimas. Bet kadangi jis atvažiavo anksčiau, ta patikra net nebuvo taikoma, jis čia buvo ir dirbo“, – komentavo konservatorius.
Jo teigimu, būtent dėl to reikia griežtinti baltarusių patekimą į Lietuvą, nes puikiai matome, kad čia atvažiuoja ne tik „demokratijos palaikytojai“.
„Kai mes pradėjome kalbėti apie stabdymus, jie tai skaito ir gal mažiau praeina čia į Lietuvą, nes nėra iki galo aišku, kaip su tais įleidimais bus.
Manau, kad gerai, jog vyksta diskusija dėl jų įleidimų“, – svarstė L.Kasčiūnas, dar iki VRM sprendimo pridūręs, kad paaiškėjus visoms detalėms iš A.Macijevičiaus turėtų būti atimtas leidimas likti Lietuvoje.
L.Kasčiūnas skaičiavo, kad žmonių, kurie gavo leidimus gyventi Lietuvoje dar prieš detalesnius tikrinimus ir kuriems greitai reikės prasitęsti leidimus, yra apie 30–40 tūkstančių. Tuomet jie ir būtų patikrinti.
A.Anušauskas: graudu
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad A.Macijevičius leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje gavo dėl to, kad nesuveikė patikros sistema.
„Aš nežinau, kodėl ta kontrolės sistema nesuveikė. Šiaip ji turėjo suveikti, nes savo laiku buvo fiksuojama, kas kur dalyvauja Baltarusijoje persekiojant piliečius, stengiantis neišduoti jiems vizų, įtraukti į tuos sąrašus žmonių, kuriems yra taikomos sankcijos“, – komentavo A.Anušauskas.
„Bet šitoje vietoje tas mechanizmas nesuveikė. Iš tikrųjų atrodo labai graudžiai“, – apgailestavo ministras.
A.Anušauskas taip pat pripažįsta, kad tikrinant ir išduodant leidimus laikinai gyventi ir dirbti Lietuvoje, procedūros dažnai yra atliekamos automatiškai.
„Jeigu nerandama kokių nors duomenų, gali būti, kad apie jį ir nebuvo tokių duomenų, tai tiesiog suteikimas leidimas giliau nepasigilinus, nes Lietuvoje šiuo metu dirba 100 tūkst. užsienio piliečių, gal daugiau“, – sakė ministras.
„Bet tai neatleidžia mūsų institucijų nuo pareigos imtis visų priemonių užtikrinant, kad tokie personažai, kurie pasižymėjo žmogaus teisių pažeidinėjimu, žmonių persekiojimu, mušimu, kad jie neatsidurtų Lietuvoje“, – pridūrė jis.
Jau vyksta tyrimas
Šią savaitę LRT radijas pranešė, jog 2020 metais protestuotojų malšinimo akcijose dalyvavęs Baltarusijos milicijos majoras A.Macijevičius jau daugiau nei metus gyvena ir dirba Lietuvoje.
Skelbiama, kad kai vyko protestai, A.Macijevičius buvo Lydos milicijos poskyrio vyresniuoju inspektoriumi. Dabar jis dirba langų montavimo įmonėje šalia Vilniaus.
Kaip skelbė LRT radijas, informaciją apie tai, kad A.Macijevičius yra pabėgęs į Lietuvą, paskelbė buvusių Baltarusijos pareigūnų organizacija „Belpol“. Ji šią informaciją gavo iš baltarusių bendruomenės Lietuvoje.
„Belpolo“ atstovas nurodė, kad visa informacija apie A.Macijevičių perduota Lietuvos institucijoms.
Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė patvirtino, kad informacija apie A.Macijevičių įstaigai yra žinoma, dėl to vyksta tyrimas.
Nurodoma, jog dėl darbo protestuose majoras kaip nukentėjusysis dalyvavo ir teismo procese Lydoje.
Seimo vicepirmininkas, konservatorius Paulius Saudargas pažymėjo, jog esamų atvykstančių baltarusių patikros priemonių nepakanka. Tuo metu opozicijos atstovė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė pirmiausia akcentavo poreikį didinti į šalį atvykstančių užsieniečių patikrą vykdančių institucijų pajėgumus.
„Kalbant apie to priežastis – (...) delsiame suteikti mūsų žvalgybos pareigūnams įgaliojimus, kurie būtų panašūs kaip kitose NATO šalyse. (...) Reikia kalbėti ir apie finansavimą – pernai buvo siūloma patvirtinti beveik mažesnį VSD biudžetą nei prieš tai, taip pat Migracijos departamento vadovė ne kartą yra išsakiusi pagrįstą susirūpinimą, kad atlyginimai departamente ir darbo krūvis bei sunkumas yra tiesiog neproporcingi.
O visi tuo pat metu stebimės, kaip dešimtimis tūkstančių atvykstantys žmonės galbūt visi nėra nuodugniai patikrinami“, – kalbėjo parlamentarė.
Pasak P.Saudargo, į Lietuvą plūstantys Baltarusijos piliečiai yra problema ne tik juos patikrinti turinčioms institucijoms. Pasak parlamentaro, nekontroliuojamas šios šalies gyventojų vykimas į Lietuvą ilgainiui gali tapti grėsme nacionaliniam saugumui.
„Baltarusijos valstybė diktatūrinė, saugumo struktūrų kupina valstybė, kuri turi milžiniškus pajėgumus tokiam darbui – įagentūrinti šitą (Baltarusijos saugumo tarnybų apklaustų – ELTA) baltarusių tinklą Lietuvoje. (...)
Tokių agentų galime turėti ir juos Migracijos departamentui ar net mūsų žvalgybos pareigūnams gali būti sunku visus surasti“, – LRT radijui kalbėjo Seimo narys.
„Jei turėsime masišką reiškinį – šimtus ar tūkstančius tokių žmonių, tai atėjus kažkokiai dienai X, galime susidurti su rimta grėsme nacionaliniam saugumui“, – sakė P.Saudargas.
