„(...) kalbėsiu labai paprastai ir aiškiai apie poną Janušką ir aš nematau čia ko slėpti. Šiuo atveju buvo pasakyta viešumoje tai, kas matoma kaip veikimo metodas“, – ketvirtadienį LRT RADIJUI komentavo F. Jansonas.
„Jeigu kažkas rašo straipsnius Facebooke ir aiškina kaip prezidentas turėtų dirbti ir ką paskirti yra viena. Tačiau po kelių dienų tie patys klausimai persikelia į Seimą ir pradedamos svarstyti tos pačios temos tais pačiais žodžiais. Akivaizdu, kad sistema veikia, tai apie sistemos veikimą ir buvo pasakyta“, – pridūrė jis.
Kaip skelbta anksčiau, prezidentui kritikuojant užsienio reikalų ministrą dėl esą politizuojamo ambasadorių skyrimo proceso, viešojoje erdvėje kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda. Prezidentūra kritikuota dėl neaiškių ir nelogiškų kriterijų, atmetant bei vilkinant strategiškai svarbios ambasados Lenkijoje vadovo paskyrimą. Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška. Jis teigė, kad prezidento užimta pozicija tiesiog gilina konfliktą tarp institucijų. „Prezidentas, siekdamas visiems būti teisingas, prezidentiškai galėtų ieškoti sutarimo, tačiau toliau gilina konfliktą dėl ambasadorių atrankos, o kovoje su Vyriausybe lieka vis mažiau taisyklių“, – asmeninėje „Facebook“ paskyroje rašė A. Januška.
Viešai „valstybininku“ vadintas A. Januška taip pat kritikavo tai, kad žiniasklaidai buvo nutekintos iš Vyriausybės prezidentui derinimui pateiktos septynių ambasadorių pavardės. Galiausiai neslėpė įtariąs, kad G. Nausėda, atmetęs ambasadoriaus Giedriaus Puodžiūno kandidatūrą, „atkakliai stumia savo kandidatą“.
„Tai, kas vyksta dabar, yra bandymas paspausti prezidentą priimti vienokius ar kitokius sprendimus. Bandymas toks, kuris nėra numatytas įstatymuose. Yra viešinamos pavardės galimų kandidatų, viešai spaudžiama priimti vienokį ar kitokį sprendimą“, – komentavo F. Jansonas.
Prezidento vyriausiojo patarėjo nuomone, Užsienio reikalų ministerija (URM) politizuoja galimų kandidatų atranką.
„Nekalbame ar politiniai, ar ne kandidatai. Mes kalbame apie žmones, kurie šiuo metu užima pakankamai aukštas ir įtakingas pareigas (...) URM yra tikrai ne vienas diplomatas, ta pirminė atranka ministerijoje yra labai svarbi ir šiuo atveju sunku tikėtis teisingumo, kai patys atrenka save“, – aiškino jis.
„Nupolitintas procesas reiškia, kad politinė ministerijos vadovybė priima sprendimus, kuriuos iš kandidatavusių į vieną ar kitą poziciją diplomatų pateikti prezidentui. Tiek iš to nupolitinimo“, – pridūrė F. Jansonas.
ELTA primena, kad trečiadienį F. Jansonas Eltai raštu komentavo, jog „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas Užsienio reikalų ministerijoje.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę teigė kol kas neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos. Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad URM pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.
Trečiadienį dalyvaudamas Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje ministras išdėstė įvykių seką, kaip buvo vykdomos atrankos į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Pasak jo, paieškos pradėtos 2022 m. rugpjūtį, tačiau pateikus pavardes prezidentui procesai užstrigo. G. Landsbergis pažymėjo, kad į ambasadą Varšuvoje buvo rengti du konkursai. Be to, G. Nausėda taip pat teikė savo kandidatus, tačiau, ministro teigimu, jie nebuvo tinkami. Parlamento komitetas ketina artimiausiu metu į posėdį išsikviesti prezidento vyriausiąją patarėją užsienio politikos klausimais Astą Skaisgirytę ir bandyti rasti sprendimus dėl ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo. Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 d., pasibaigus jo kadencijai.
