Ir nors prezidento pasisakymai viešojoje erdvėje susilaukė kritikos dėl esą pernelyg didelio abstraktumo, Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) vadovės Jūratės Juškaitės teigimu, galima įžvelgti, jog G. Nausėdos nuomonė dėl asmenų santykių teisinio reglamentavimo aiškėja.
„Žvelgiant į prezidento poziciją visos kadencijos metu, turbūt nebūtų klaidinga pasakyti, kad jo pozicija, jog santykiai turi būti reglamentuoti, aštrėja. Ta prasme, ji tampa aiški, jis ją pakartojo kelis kartus. Šis klausimas iki šiandien nebuvo taip aiškiai kristalizuojamas ir ne iki galo buvo aišku, kurioje vietoje prezidentas stovi paties santykių reguliavimo klausimu“, – Eltai sakė J. Juškaitė.
„Matyčiau, kad šita prasme prezidentas aiškiai įtvirtino savo poziciją kaip pasisakantis už tai, kad klausimas būtų pagaliau įtrauktas“, – pabrėžė LŽTC vadovė.
Ji pažymėjo, jog tikisi, kad prezidentas šios savo išsakytos pozicijos laikysis ir toliau.
„Prezidentas yra aiškiai pasakęs, kad nori, jog klausimas būtų sprendžiamas (…) Tai tikėčiausi, kad jis laikysis šito žodžio. Bet vis dar egzistuoja klausimas, kas bus priimta Seime. (…) Mano požiūriu, jei Civilinės sąjungos įstatymas bus priimtas, prezidentas turės laikytis savo žodžio, kad palaikys klausimo sprendimą. Man būtų didelis nustebimas, jei prezidentas atsitrauktų nuo savo esminės pozicijos“, – teigė J. Juškaitė.
Savo ruožtu T. V. Raskevičius sako, kad prezidento lyderystės žmogaus teisių klausimais dar trūksta. Be to, teigė jis, reikėtų apgalvoti ir metaforas, kurios pasitelkiamos komentuojant itin jautrų klausimą.
„Prezidentas naudoja spalvingą metaforų kalbą, tiktai vartojant tą kalbą siūlyčiau pagalvoti, kaip žmonės, kurie priklauso šiai socialinei grupei, tokius pasisakymus gali perskaityti ir interpretuoti. Mano manymu, pilietinių teisių užtikrinimas LGBT bendruomenei su analiniu seksu mažai ką turi bendro“, – valstybės vadovo pasisakymus apie Civilinę sąjungą įvertino T. V. Raskevičius.
Parlamentaras pažymi, kad prezidento G. Nausėdos lyderystės žmogaus teisių srityje dar trūksta.
„Mūsų prezidentas yra drąsus ir ryžtingas spausdamas ranką Vilniuje JAV prezidentui Joe Bidenui, Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, tai reikėtų ne tik parodomosios lyderystės, bet ir truputėlį pasikalbėti apie dalykų esmę. Dabar prezidento pozicija yra panaši į maksimalų uodegos sukimą“, – Eltai teigė T. V. Raskevičius.
Visgi, kaip akcentavo Seimo narys, Lietuva yra Vakarų valstybė, todėl jis neabejoja, kad G. Nausėda, norėdamas tai įrodyti ir tarptautinei bendruomenei, turės pasirašyti Seimo priimtą Civilinės sąjungos įstatymo projektą.
„Neturiu nė mažiausios abejonės, kad prezidentas pasirašys Seime priimtą Civilinės sąjungos įstatymo projektą ir tikrai nekurs tokios situacijos, kai bus abejojama, ar Lietuva yra vakarietiška, ar rytietiška valstybė“, – pridūrė ŽTK pirmininkas.
Klausimų viešojoje erdvėje antradienį sukėlė G. Nausėdos pasisakymai apie žmogaus teises ir Civilinę sąjungą. Prezidentas pažymėjo, kad įstatymais reglamentuojant tos pačios lyties asmenų santykius svarbu, jog Konstitucijos turinys nebūtų „išplaunamas per užpakalines duris“. Į šiuos G. Nausėdos pasisakymus apie Civilinę sąjungą sureagavo ir teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska. Ministrė teigia, kad įžvelgia analinio sekso alegoriją, prezidentui Seime komentuojant žmogaus teisių klausimus.
Po antradienį įvykusio susitikimo su Seimo valdyba G. Nausėda sakė, kad įstatymais reglamentuojant tos pačios lyties asmenų santykius svarbu, kad būtų išsaugotas Konstitucijos turinys ir dvasia.
„Jau ne kartą esu tai sakęs – man svarbu, kad išsaugota būtų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. turinys ir dvasia. (...) Jo (straipsnio – ELTA) turinys neturi būti išplaunamas per užpakalines duris“, – pažymėjo jis.
Pastarojoje prezidento citatoje E. Dobrowolska įžvelgė analinio sekso alegoriją.
„Nes tikrai, alegoriją į analinį seksą yra vaizdžiausia ir išsamiausia, ką šalies vadovas gali pasakyti diskutuojant apie homoseksualių asmenų santykių reguliavimą. Nes tikrai, šalies vadovas TIKRAI neturėjo to omenyje. Kaip ir pokerį žaidžia gi Finansų ministerija“, – feisbuke rašė Teisingumo ministrė.
ELTA primena, kad Seimas po svarstymo gegužės mėnesį pritarė valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą.
Svarstomu projektu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.
Civilinė sąjunga būtų apibrėžiama, kaip dviejų partnerių savanoriškas susitarimas, kuriuo jie siekia sukurti, plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius. Tokiu būdu, pasak projekto iniciatorių, būtų įtvirtintas lyčiai neutralios registruotos civilinės sąjungos modelis.
Skeptiškai įstatymą vertina dalis Seimo narių valdančiojoje daugumoje ir opozicijoje. Abejones dėl projekto ne kartą anksčiau yra išsakęs ir prezidentas.
