Slaptųjų agentų veikla per NATO susitikimą kelia klausimų: atskleidė tiesą apie „ekstremalią“ misiją

2023 m. liepos 23 d. 20:27
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai netyrė, ar skaidriai išleisti NATO viršūnių susitikimui skirti milijonai eurų, užtat pasigyrė testavę garbiems svečiams patiekiamą maistą. Ką tai reiškė?
Daugiau nuotraukų (17)
Praėjusią savaitę Vilniuje vykusio NATO šalių lyderių susitikimo metu STT pareigūnai, atrodo, atidėjo į šalį korupcijos paieškas ir išsirikiavo prie garbingiems renginio svečiams nukrautų vaišių stalų.
Tokį įspūdį buvo galima susidaryti socialiniuose tinkluose perskaičius tarnybos išplatintą žinutę apie buvusį ypatingą STT vaidmenį renginio metu.
Anot tarnybos pranešimo, ta misija buvusi neįprasta – pareigūnams reikėjo testuoti viršūnių susitikimo dalyviams „Litexpo“ centre, Prezidentūroje ir Valdovų rūmuose tiekiamą maistą.
Specialiųjų tyrimų tarnyba neatskleidė detalių, kaip vyko maisto testavimas, todėl opozicijai priklausantiems šalies politikams kilo įvairių minčių.
Antai buvęs premjeras Saulius Skvernelis kėlė klausimus, kas būtų prisiėmęs atsakomybę, jei specialios misijos metu agentai būtų persivalgę ar apsinuodiję.
Kitas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, parlamento vicepirmininkas Andrius Mazuronis suabejojo, ar pagrįstai STT pareigūnams mokamos milžiniškos algos: „Turbūt pyragėliams arba sriuboms išragauti nereikia tokios kvalifikacijos specialistų.“
Misija priminė viduramžius
S.Skvernelis pažymėjo, kad NATO viršūnių susitikimo metu STT ėmėsi nei įstatymuose, nei šios tarnybos nuostatuose nenumatytų funkcijų, ir tokią viduramžius menančią veiklą vertino ypač neigiamai.
Pasak opozicijos atstovo, STT neturėtų imtis maisto testavimo, nepriklausomai nuo renginio svarbos: „Tai absoliučiai ne šios tarnybos funkcija. Maisto sauga ir kokybe turi užsiimti visiškai kitos tarnybos.“
S.Skvernelis juokais svarstė, kad galbūt su korupcija kovojantys pareigūnai į maisto testavimą įtraukti, nes kitoms tarnyboms, kurios privalo pasirūpinti tam tikrų asmenų saugumu, tiesiog pritrūko burnų: „Bet jei jau ta pagalba buvo neišvengiama, nereikėjo jos viešai detalizuoti ir šitaip apsijuokti.“
Agentams kliuvęs neįprastas vaidmuo buvusiam premjerui priminė viduramžius ar Adolfui Hitleriui tiekto maisto tikrinimą.
„Buvo įkurtas toks specialus padalinys, kuris ragaudavo nacių lyderiui ruošiamą maistą.
Dabar matome panašų primityvų maisto saugos užtikrinimą, kai kažkas turi atsikąsti, suvalgyti ir laukti rezultatų. Bet kas būtų buvę, jeigu pareigūnas būtų persivalgęs ar susirgęs?
Ar toks tragiškas įvykis būtų vertinamas kaip susijęs su tarnybos užduočių atlikimu? Abejoju, nes maisto testavimas su šia tarnyba visiškai nieko bendra neturi“, – kalbėjo politikas.
Nuogąstavimai pasitvirtino
Buvusio policijos generalinio komisaro Lino Pernavo skyrimą STT direktoriumi ypač skeptiškai vertinantis S.Skvernelis mano, kad ankstesni tarnybos vadovai tikrai nebūtų siuntę pavaldinių į tokią „ekstremalią“ misiją.
A.Mazuronis naują veiklą, apie kurią STT ištrimitavo, taip pat siejo su įvykusiais pokyčiais vadovybėje: „Tai – absurdas. Kai perskaičiau, kuo jie čia užsiėmė, vos iš kėdės neišvirtau.“
Seimo vicepirmininkas kalbėjo, kad pasitvirtina jo nuogąstavimai, išsakyti L.Pernavą skiriant tarnybos direktoriumi: „Jo prisistatyme aš neišgirdau nei vizijos, nei suvokimo, ką ir kaip daryti ir kuria linkme institucija turėtų vystytis. Panašu, kad buvau teisus. Naujasis vadovas kol kas nelabai gaudosi, kokiai tarnybai vadovauja ir kokia pagrindinė jos funkcija.
Jeigu įsivaizduojama, kad jos funkcija – ragauti sriubas ar košes, tai gal maisto degustavimu užsiimantiems darbuotojams reikėtų ir atitinkamą algą mokėti? Dabar jos yra vienos didžiausių. Ir juokinga, ir graudu, kad, užuot tyrę korupcinius nusikaltimus, jie turi tuo užsiimti.“
Politikas priminė, kad Seimas yra kreipęsis į STT dėl abejonių kėlusių „Litexpo“ viešųjų pirkimų rengiantis NATO viršūnių susitikimui.
„Suprasčiau, jei tarnyba skelbtų patikrinusi tuos pirkimus ir išsklaidytų kilusias abejones ir spekuliacijas. Bet jie tiria pyragėlius ir barščius. Tai rodo naujos vadovybės visišką nesuvokimą, kuo ši tarnyba turėtų užsiimti“, – kalbėjo A.Mazuronis.
Pasigyrė ir greit pritilo
Tuo metu apie NATO viršūnių susitikime jai tekusią ypač svarbią misiją pati viešai pasigyrusi STT daugiau apie ją pasakoti nėra linkusi. Jos atstovai tik leido suprasti, kad agentai maisto neragavo.
Tačiau paklausta, koks tiksliai buvo pareigūnų vaidmuo, tarnyba atsitvėrė paslaptimis: „Maisto patikrą organizavo Vadovybės apsaugos tarnyba, tad maisto patikros organizavimo ir vykdymo eigos atskleisti negalime.“
STT atstovų teigimu, jų pareigūnai esą pasitelkti todėl, kad renginiui buvo keliami aukščiausi saugumo reikalavimai. „Maisto saugumui užtikrinti Vadovybės apsaugos tarnyba kaip partnerius, kuriems keliami itin aukšti saugumo ir patikimumo kriterijai, pasirinko STT“, – paklausta, ką maisto testavimas turi bendra su STT veikla, atsakė šios tarnybos specialioji agentė patarėja Julija Gorovniovaitė.
STT Komunikacijos skyriaus viršininko pareigas laikinai einanti J.Gorovniovaitė neatskleidė, kiek pareigūnų dalyvavo misijoje, tačiau tikino, kad papildomai už dalyvavimą joje jie nebuvo skatinti.
Vaidmuo – mažiau svarbus
STT bandymas pasigirti ypatingu vaidmeniu viršūnių susitikime kiek suglumino ne tik politikus, bet ir Vadovybės apsaugos tarnybą.
Šios tarnybos direktoriaus pavaduotojas Paulius Nemira mano, kad kolegų pranešimas nebuvo visai korektiškas.
„Tiksliau būtų sakyti, kad STT pareigūnai prisidėjo prie komandos, kuri tikrino maistą, nei girtis, kad jie patys jį tikrino. Faktas, kad jie maisto nei ragavo, nei turi tam reikiamos įrangos“, – „Lietuvos rytui“ sakė P.Nemira.
Šio pareigūno turimomis žiniomis, STT vaidmuo renginyje buvo labiau techninis, susijęs su logistine pagalba.
„STT darbuotojai buvo įtraukti į grupę, kuri tikrino maisto gaminimo vietas, ar jos atitinka maistui ruošti būtinas sąlygas, taip pat ar jį gaminantys darbuotojai turi visus reikiamus leidimus, pažymas ir panašiai. Prieš renginį buvo įsitikinama produktų kokybe – iš kur jie įsigyti, ar nepasenę“, – kaip vyko maisto patikra NATO viršūnių susitikimo metu, atskleidė P.Nemira.
Galutinis garbiems svečiams patiekto maisto tikrinimo etapas – atlikti mėginiai. Tuo užsiėmė patys Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai, turintys greituosius testus, kurie leidžia nustatyti, ar maisto gaminiuose nėra toksinių, cheminių, radioaktyviųjų ir kitokių medžiagų.
„Kad STT būtų ragavę svečiams nešamą maistą ir užkandžiuose ieškoję korupcijos – fantazijos, kurios galėjo kilti STT pasiskelbus apie maisto testavimą. To tikrai nebuvo“, – juokėsi P.Nemira.
Trūko ne burnų, o rankų
Už maisto patikros organizavimą buvęs atsakingas Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnas Šarūnas Petkus „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad tam buvo ruoštasi ilgai – maždaug trejetą mėnesių.
Anot Š.Petkaus, iš esmės STT pareigūnai buvo pasitelkti galutiniame etape, kai paruoštas maistas buvo tiekiamas svečiams: „Mūsų tarnyboje nėra daug žmonių ir mums pritrūko rankų.
Patikrintą maistą reikėjo saugoti, nes kitaip dingtų patikrų prasmė.
Taigi mes kreipėmės į STT ir ši tarnyba mielai sutiko mums padėti – buvo pasitelkti jų žmonės, kurie ir saugojo maistą, ir palydėdavo, kad jis saugiai pasiektų stalą. Jie puikiai atliko patikėtą darbą.“
Vadovybės apsaugos tarnybos atstovas tikino, kad tokį darbą mielai būtų atlikę ir kiti savanoriai, tačiau STT darbuotojai pasirinkti dėl patikimumo: „Aš tikiu savanorių nuoširdumu, tačiau maistas nešamas prezidentams, tad reikia būti dviem šimtais procentų tikriems, kad darbas bus padarytas iki galo.“
Įtartinų pirkimų neištyrė
Vilniuje vykusį NATO viršūnių susitikimą lydėjo ne tik euforija dėl atvykusių pasaulio šalių lyderių, bet ir įtarimai, kad už renginį galėjo būti gerokai permokėta.
Tokių įtarimų kilo paaiškėjus, kad daug renginiui reikalingos įrangos bei paslaugų buvo įsigyta neskelbtinų derybų būdu, dėl to už kai kurias paslaugas esą galėjo būti sumokėta daugiau, nei jos kainuoja.
Dėl to Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į STT, kad ji įvertintų galimas rizikas. Kaip „Lietuvos rytą“ informavo šios komisijos atstovai, dar prieš renginį buvo gautas STT atsakymas, kad nesant duomenų apie korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų požymius nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą.
Tiesa, STT nurodė, kad jos sprendimai gali keistis, jeigu būtų gauta papildomos informacijos iš Viešųjų pirkimų tarnybos, kuri taip pat gilinasi į kai kuriuos abejonių dėl kainos sukėlusius NATO viršūnių susitikimui skirtus pirkinius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.