Lietuviai nežino, ką daryti karo atveju: nurodė dvi svarbiausias taisykles

Tuo pačiu parlamentarai nurodė dvi svarbiausias taisykles, kuriomis šalies gyventojai turėtų vadovautis.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad 40 proc. šalies gyventojų žinotų, kaip elgtis karo atveju, tačiau šeimos planą turi tik kas dešimtas lietuvis.

Seimo vicepirmininkas, konservatorius Paulius Saudargas laidos metu kalbėjo, kad nuo karo Ukrainoje pradžios visi rimtai pasižiūrėjo į šalies gynybos klausimus, ir žingsnių, anot jo, padaryta daug.

Seimo nario manymu, svarbiausias aspektas, kuris įvyko – tai lūžis suvokime, kad galima grėsmė tikra ir kad reikia gintis patiems.

„Žmogus, norėdamas atsakyti, ką jis veiks dieną X, turi žinoti, kokios rūšies bus diena X. Ukrainoje turime daug pavyzdžių: vienur atėjo frontas, kitur nukrito raketa, kai tas frontas už kelių šimtų kilometrų, kitur dar kažkas atsitiko.

Tai kokios rūšies diena X ateina? Vienu atveju žmonės evakuojami, bėga, kitu atveju ginasi. Kad kiekvienas, pagautas iš lovos, žinotų ir pasakytų, ką turi veikti dieną X – taip niekada nebus. Valstybė turi žinoti, ką ji darys, valstybė turi ruoštis, ir tai yra daroma“, – tikino P.Saudargas.

Anot jo, politinių partijų susitarimas dėl gynybos įvyko, Seime priimta visuotinio pilietinio pasipriešinimo strategija.

„Nuo mokyklos suolo iki kariuomenės, ir tai yra pradėta. Nacionalinio saugumo ir gynybos paskaita mokyklose – ji užsisuka, bus visose mokyklose kaip privalomas dalykas. Pilietiškumo ugdymas per visas dimensijas. Šaulių sąjungos stiprinimas, įstatymas pakeistas, biudžetas išaugo penkis kartus. Taip pat ginklų liberalizavimas, kad visuomenė galėtų ginkluotis. Mokomės iš Ukrainos pavyzdžių“, – vardijo konservatorius.

Tuo metu socialdemokratas Algirdas Sysas, paklaustas, ar žinotų, ką daryti, jeigu Lietuvoje prasidėtų karas, atsakė teigiamai.

„Pirmiausiai turėčiau dirbti savo darbą, nes parlamentas priima sprendimus. Turėčiau pirmiausiai važiuoti į savo darbą“, – nurodė jis.

Politiką stebina ne tik visuomenės, bet ir kitų Seimo narių pareiškimai, kad šie patys nežinotų, ką daryti karo atveju.

„Pirmiausiai žmonės turi domėtis. Kartais girdžių iš savo kolegų Seime, kad mes nežinome, ką daryti. Tai paskaitykite, yra pakankamai literatūros, galimybės pasižiūrėti, ką darė ta pati Ukraina, ir nesielgti chaotiškai“, – kalbėjo A.Sysas.

Savo ruožtu P.Saudargas nurodė, kad šalies gyventojai turi žinoti dvi paprastas taisykles.

Pirmiausiai, anot jo, gyventojai turi ruoštis, klausytis ir domėtis, nes medžiagos, kaip pasiruošti ekstremalioms situacijoms, yra daug. Antras dalykas – suprasti, kad karo atveju bus pasakoma, ką gyventojai turės daryti, egzistuoja mobilizacijos planai.

„Pirma atsakymo į klausimą, ką daryti žmogui, medalio pusė yra tokia – kiekvienas žmogus gali domėtis, yra tūkstančiai straipsnių žiniasklaidoje, laidose patyrę karininkai aiškina, vyksta pilietinio pasipriešinimo kursai – nurodoma, ką daryti, turėti rezervą, turėti planą, kur trauksiesi, ką darysi.

Kita medalio pusė, kurią visur aiškiname – klausyti, ką sakys valdžios institucijos. Tikėtina, kad jos bus – bus parlamentas, bent dalis, bus Vyriausybė, bus prezidentas, bus tas, kas vadovauja.

Kaip ir Ukrainoje – prasidėjo karas, V.Zelenskis pasakė: „Žiūrėkite, aš esu čia, mes ginsime, aš vadovauju“. Lyderystė turi būti, kiekvienas žmogus atskirai, kaip skruzdelės, nenugalės priešo kariuomenės. Jeigu sako evakuotis, tai evakuojasi, jeigu sako likti namie ir užsidaryti langus, tai ir darai“, – pabrėžė P.Saudargas.

Tiesa, A.Sysas nurodė, kad ir tie Seimo nariai, kurie tikino nežinantys, ką daryti karo atveju, nebus apleisti.

Anot jo, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas gegužės pradžios pažadėjo suorganizuoti mokymus tiems Seimo nariams, kurie nežinoti, kaip reikėtų elgtis.

„Net jeigu kiekvienoje laidoje kalbėtume, ką pilietis X turi padaryti, tai vis tiek reikėtų kiekvieną savaitę apie tai kalbėti“, – svarstė A.Sysas.