Kaip rašė „Lietuvos rytas“, didelės krovinių gabenimo bendrovės „Irsana“ savininkas Ričardas Šablovskijus supirkinėti kolekcininko Andrejaus Balykos antikvarines vertybes sumanė maždaug prieš 10 metų, kai nutarė papuošti savo namų interjerą ir biuro patalpas.
Verslininkas buvo įsitikinęs, kad antikvarinės vertybės ne tik suteiks solidumo, bet ir bus gera investicija.
Verslininkui kolekcininką rekomendavo jo kaimynas, praeityje garsus kikboksininkas Stanislavas Šestakas.
Pirmąją A.Balykos turėtą vertybę – 14 tūkst. eurų įvertintą sidabrinių stalo įrankių rinkinį – S.Šestakas atnešė parodyti dar 2012 metų gruodį.
Verslininkui rinkinys patiko – jis tvirtino pinigus perdavęs savo bičiuliui, o šis – kolekcininkui. Dar po poros savaičių tokiu pat būdu už 5 tūkst. eurų buvo nupirkta sidabrinė žvakidė. O 30 tūkst. eurų kainavusį senovinį paveikslą „Jūros lobių aukojimas“ R.Šablovskijus įsigijo po pusmečio.
Nuo 2012 iki 2015 metų R.Šablovskijus tvirtino nupirkęs 15 antikvarinių vertybių už 120 tūkst. eurų.
Per tą laiką R.Šablovskijus akis į akį su A.Balyka nebuvo susitikęs – bendravimas vyko per S.Šestaką.
Tuo metu kolekcininko ir verslininko vaikai palaikė draugiškus santykius. A.Balykos įmonėje dirbęs jo sūnus Alertonas kviesdavosi į svečius R.Šablovskijaus dukrą, aprodydavo kolekciją, supažindindavo su naujai įsigytais daiktais.
Laišką suprato kaip reketą
Praėjus 6 metamas po paskutinio pirkinio A.Balyka netikėtai verslininkui atsiuntė laišką ir pareikalavo sumokėti 120 tūkst. eurų arba grąžinti visus daiktus.
Kolekcininkas tvirtino jokių pinigų negavęs, o taip ilgai laukęs, nes pasitikėjęs bendru pažįstamu S.Šestaku. Dėl to net nesudaręs pirkimo ir pardavimo sutarčių.
Šis laiškas nustebino ir supykdė R.Šablovskijų. Tokius kolekcininko veiksmus jis įvertino kaip turto prievartavimą.
„Jeigu jis turėjo kokių nors pretenzijų, kodėl niekada nei tiesiogiai, nei per mūsų bendrą pažįstamą S.Šestaką jų neišsakė?“ – stebėjosi verslininkas.
Skirtingi liudijimai
A.Balyka su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kad jis įpareigotų R.Šablovskijų sugrąžinti 15 antikvarinių vertybių arba priteisti daiktų kainą – 120 tūkst. eurų.
Teismo procesas iš pradžių krypo verslininko naudai. Paaiškėjo, jog garsus kolekcininkas neturėjo įrodymų, kad jam priklauso perduotos vertybės. Be to, jis neturėjo licencijos prekiauti antikvariniais daiktais.
Palankiai R.Šablovskijui liudijo net artimiausi A.Balykos žmonės. Jie tvirtino, jog kolekcininkas ne toks žmogus, kad negavęs pinigų galėtų perduoti brangius daiktus.
„Prisimenu tik vieną atvejį, kai jis ką nors duodavo be pinigų. Tuomet pirkėjas norėjo įsigyti senovinę komodą.
Tačiau kai po savaitės pinigai nebuvo sumokėti, mano vyras kartu su sūnumi ant pečių parsitempė tą komodą atgal“, – teisme pasakojo A.Balykos žmona Janina.
Tuo metu liudijęs S.Šestakas teigė, jog R.Šablovskijui perduodavo A.Balykos vertybes, tačiau jokių pinigų negaudavo.
Šios versijos jis laikėsi ir po to, kai kiti liudytojai patvirtino savo akimis matę, kaip jam buvo perduodami grynieji pinigai.
Du teismų sprendimai
Praėjusių metų kovo mėnesį bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas kolekcininko ieškinį atmetė ir priteisė daugiau kaip 4 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.
Bet pralaimėjęs bylą A.Balyka nenuleido rankų. Jis pasisamdė advokatą, buvusį ilgametį Vilniaus 3-iosios apylinkės teismo pirmininką Pavelą Borkovskį, kuris surašė apeliacinį skundą.
Byla buvo paskirta kolegijai, kuriai vadovavo geras P.Borkovskio pažįstamas ir buvęs jo pavaldinys sostinės 3-iosios apylinkės teisme Tomas Venckus.
Pastarojo vadovaujama teisėjų kolegija visiškai kitaip įvertino kolekcininko ir verslininko ginčą – įpareigojo R.Šablovskijų ir jo sutuoktinę per 10 dienų grąžinti visas 15 antikvarinių vertybių ir dar priteisė beveik 7,5 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.
Pasitelkė specialistę
R.Šablovskijus įvykdė teismo sprendimą – padengė bylinėjimosi išlaidas, tačiau grąžinti vertybių neskubėjo. Verslininkui buvo neaišku, kodėl kolekcininkas, net rizikuodamas savo reputacija, po 8 metų sumanė jas atsiimti. Jis svarstė, kad tarp jų galėjo būti labai brangių paveikslų.
Ypač į akis krito paveikslas, už kurį R.Šablovskijus mokėjo brangiausiai – 30 tūkst. eurų. Kolekcininkas jį buvo pavadinęs „Jūros lobių aukojimas“.
Verslininkas ėmė gilintis į meno istoriją ir aptiko, kad tikrasis šio kūrinio pavadinimas yra „Žiedo įteikimas Dožui“, o jį nutapė garsus XVI amžiaus italų tapytojas Paris Bordone. Jei šis iš A.Balykos pirktas paveikslas iš tiesų originalas, jo kaina gali siekti keliolika milijonų eurų.
R.Šablovskijus kreipėsi į žinomą dailės ekspertę, Vilniaus aukciono vadovę Simoną Skaisgirę ir paprašė atlikti ekspertizę. Ekspertė greitai nustatė, kad kūrinio originalas saugomas Venecijos meno muziejuje, o iš A.Balykos pirktas paveikslas – tik meistriškai atlikta kopija. Specialistės nuomone, jos kaina – apie 3 tūkst. eurų.
Ekspertizė nustebino
Tuomet R.Šablovskijus nusprendė patikrinti ir kitas vadinamąsias vertybes. Paaiškėjo, kad ir jos menkavertės. Pavyzdžiui, už 18 tūkst. eurų verslininko įsigytas paveikslas buvo įvardytas kaip lenkų dailininko Danieliaus Kondratowicziaus kūrinys, bet jis irgi buvo kopija, o menininko parašas ant jo suklastotas.
Menotyrininkės S.Skaisgirės vertinimu, šios kopijos reali kaina – daugiausia tūkstantis eurų.
Panašiai buvo įvertinti ir kiti paveikslai. Už visus juos R.Šablovskijus buvo sumokėjęs 78 tūkst. eurų, nors reali jų vertė – 7 tūkstančiai eurų.
Dar didesnė staigmena verslininko laukė, kai jis Lietuvos prabavimo rūmuose ištyrė už 5 tūkst. eurų iš A.Balykos pirktą esą sidabrinę 8 kilogramų svorio vaisių vazą, kurios praba 925. Ekspertai nustatė, kad ji ne sidabrinė, o pagaminta iš pigaus metalo.
Paprašė atnaujinti bylą
„Įdomu, ar tik mane taip apgavo, ar panašiai buvo apmulkinti ir kiti kolekcininko A.Balykos vertybių pirkėjai, kurių yra tikrai daug?“ – svarstė verslininkas.
R.Šablovskijus jau kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kad dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių būtų atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas.
Taip pat verslininkas prašo, kad prokurorai A.Balykos atžvilgiu pradėtų ikiteisminį tyrimą.
„Esu įsitikinęs, kad toks patyręs kolekcininkas kaip A.Balyka turėjo žinoti, kad perduoda menkaverčius daiktus.
Be to, jis privalėjo atskirti, kad 5 tūkst. eurų įvertinta vaza nėra sidabrinė.
Tokie kolekcininko veiksmai turi ir akivaizdžių sukčiavimo požymių“, – teigė R.Šablovskijaus advokatas Mantas Virbickas.
Kas lemia daikto kainą?
Bet A.Balyka dėl to, regis, neišgyvena: „Ne pirmą kartą jie mane gąsdina baudžiamosiomis bylomis.“
Kolekcininkas teigė nesureikšminantis ir ekspertizių išvadų: „Ne ekspertai, o rinka nustato tikrąją daiktų kainą.
Jei jiems atrodo, kad kainos per didelės, tegul grąžina daiktus. Metus negaliu atgauti nei daiktų, nei pinigų. Antstoliai pavargo su jais kovoti.“
A.Balyka sakė nuolat gyvenantis Paryžiuje ir net nedalyvavęs, kai R.Šablovskijus rinkosi vertybes.
„Na, teigia, kad vaza nėra sidabrinė. Bet aš jiems to ir nesakiau.
Kita vertus, ne metalas nulemia daiktų kainą. Laikrodis „Rolex“ gali būti ir auksinis, ir platininis, tačiau kai kurie išskirtiniai modeliai iš paprasto metalo gali kainuoti daug brangiau“, – dėstė A.Balyka.
Kolekcininkas tvirtino už savo daiktus iš R.Šablovskijaus negavęs nė cento: „Ar galėjo pinigus pasisavinti tarpininkas S.Šestakas? Abejoju. Pasitikiu juo.
Šitą vaikiną pažįstu nuo penkerių metų, mano akyse jis išaugo doru žmogumi.“
