Įtarimų sukėlė valstybei priklausančios įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) paskelbtas viešasis pirkimas, kuriuo už 2,2 mln. eurų įsigyjamos KLUB-U sistemos priežiūros paslaugos.
Rusiška kompleksinė unifikuota lokomotyvų saugos sistema, dar vadinama KLUB-U, jau prieš penkerius metus buvo atsidūrusi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto dėmesio centre.
Po atlikto tyrimo parlamentarai pateikė išvadą, kad KLUB-U yra nesuderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais ir privalo būti pakeista saugia patikimo gamintojo įranga.
Kilus triukšmui, kad Lietuvoje vis dar naudojama dvejopos paskirties Rusijos įmonėje pagaminta įranga, buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis ir jo paskirta tuometė „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė žadėjo, kad jos neliks nė kvapo.
Bet paaiškėjo, kad buvo žarstomi apgaulingi pažadai. Iževsko radijo gamykloje, kurią kontroliuoja Rusijos Federalinė kosmoso agentūra, pagamintos automatinės signalizacijos ir greičio kontrolės sistemos nebuvo išmontuotos.
Negana to, LTG neseniai paskelbė viešąjį pirkimą KLUB-U elektroninio žemėlapio sudarymo ir instaliavimo paslaugoms įsigyti. Kai kurių „Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, iš esmės tai gali reikšti netiesioginę paramą su Ukraina kariaujančios Rusijos karinei pramonei.
Išvada buvo kategoriška
Lokomotyvai ir juose sumontuota rusiška sistema jau buvo sulaukę dėmesio atliekant parlamentinį tyrimą dėl verslo ir interesų grupių įtakos politiniams procesams ir sprendimų priėmėjams.
Vienas šio tyrimo išvadų punktų tuomet labai aiškiai skelbė, kad Rusijos karinio pramoninio komplekso įmonėje „Iževskij radiozavod“ gaminta ir lokomotyvuose įdiegta KLUB-U sistema yra nesaugi ir nesuderinama su Lietuvos nacionaliniu saugumu.
Seimo komitetas rėmėsi Nacionalinio kibernetinio saugumo centro atlikta analize, kurioje KLUB-U buvo įvertinta kaip iš esmės turinti itin aukštą rizikos laipsnį.
Anot specialistų, sistemoje esančios saugumo spragos, pavyzdžiui, programinės įrangos klaidos, gali būti panaudotos ją užvaldant. Be to, sistema esą negali užtikrinti ja perduodamos informacijos saugumo.
Pasitelkia rusų palydovus
Tada skelbta, kad nuo 2010 metų naudojama rusiška KLUB-U veikia visuose lokomotyvuose bei savaeigiuose sąstatuose ir perspėja mašinistus apie atstumus iki pervažų, šviesoforų ir geležinkelio stočių.
Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovai šalies politikus informavo, kad naudojama sistema gali padėti lokomotyvą sustabdyti nuotoliniu būdu, net yra galimybė kontroliuoti jo greitį.
Iš esmės ši sistema leidžia nustatyti tikslią lokomotyvo buvimo vietą realiuoju laiku. Būtent tai yra ir jos privalumas, ir trūkumas. Mat KLUB-U veikia per palydovinį ryšį.
Bėda ta, kad KLUB-U naudoja Rusijos palydovinės navigacijos sistemą GLONASS, todėl, anot saugumo specialistų, egzistuoja reali galimybė, kad Rusija gali rinkti informaciją apie mūsų šalies geležinkelių būklę, gedimus ir panašiai.
Ekspertų teigimu, pagal Rusijos įstatymus, visi KLUB-U programų išvesties (prisijungimų) kodai privalo būti perduoti Federalinei Rusijos techninės ir eksporto kontrolės tarnybai. Tai – Rusijos karinė agentūra, priklausanti Gynybos ministerijai. Ji licencijuoja ginklų ir dvejopo naudojimo technologijų prekių eksportą, taip pat yra atsakinga už Rusijos karinės informacijos saugumą.
Taigi visai neatmetama, kad gauta informacija gali būti naudojama kibernetinėms atakoms, sabotažui.
„Esant tyčiniam Rusijos specialiųjų tarnybų norui egzistuoja techninė galimybė paralyžiuoti eismą LTG.Pasinaudojus GLONASS ir KLUB-U programinės išvesties kodais, pavyzdžiui, galima imituoti klaidingas traukinio koordinates ir sukelti įvairius transporto incidentus – nuo traukinių sustabdymo iki avarijų“, – taip kalbėjo „Lietuvos rytą“ konsultavę ekspertai.
Jau taikytos sankcijos
Iževske įsikūrusi įmonė gamina ne tik KLUB-U, bet ir navigacijos sistemas ir telekomunikacijų įrangą, skirtą Rusijos kariniams orlaiviams, raketoms ir palydovams.
Todėl dar prieš 5 metus, kai buvo atliekamas parlamentinis tyrimas, Rusijos Federalinei kosmoso agentūrai priklausančiai įmonių grupei jau buvo taikytos amerikiečių, kanadiečių ir Didžiosios Britanijos sankcijos.
Bet kuriuo atveju LTG tada teigė, kad nors parlamentinio tyrimo metu įvardyta rizika esą yra kontroliuojama, su GLONASS susietų rusiškų KLUB-U sistemos elementų jos naudojamuose lokomotyvuose neliks nė kvapo.
Dievagojosi nežinoję
Seimo komitete apklausiami esami ir buvę Susisiekimo ministerijos atstovai tuomet kaip susitarę tikino, kad apie LTG naudojamą rusišką sistemą ir jos keliamas grėsmes jie esą nieko nežinojo.
Buvę ministerijos vadovai dievagojosi rusišką sistemą paveldėję iš anksčiau. Antai buvęs Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės narys Rimantas Sinkevičius politikams aiškino, kad eidamas susisiekimo ministro pareigas matė tik įspūdingą LTG Eismo valdymo centro pastatą. Kokios sistemos jame veikia ir su kuo jos susietos, buvęs ministras teigė net neįsivaizdavęs.
„Tas pavadinimas (KLUB-U. – Red.), kurį čia didžiosiomis raidėmis sutrumpintai rašome, man nebuvo girdėtas ir jį išgirdau, tiesą sakant, dabar iš spaudos“, – per komiteto apklausą pripažino R.Sinkevičius.
Tik pačioje savo kadencijos pabaigoje apie lokomotyvuose diegiamas rusiškas sistemas teigė sužinojęs ir 2008–2012 metais susisiekimo ministro pareigas ėjęs Eligijus Masiulis.
Dar anksčiau ministro poste buvęs A.Butkevičius tvirtino, kad plačiajuosčius geležinkelio bėgius naudojusios posovietinės šalys esą neturėjo didelio pasirinkimo.
Buvęs ministras teigė, kad jei Lietuva būtų pasirinkusi kitas sistemas, jos lokomotyvai esą nebūtų galėję pasiekti net Jelgavos, jau nekalbant apie Rusiją ar Baltarusiją.
Skandalai – ir Latvijoje
Dėl geležinkeliuose įdiegiamų rusiškų sistemų skandalai netyla ir kaimyninėje Latvijoje.
Pernai rudenį šią šalį pasiekė nauji čekiški keleiviniai traukiniai, kuriuose sumontuotos į KLUB-U panašios rusiškos saugos sistemos BLOK. Jų naudojimui ypač priešinasi Latvijos specialiosios tarnybos, nuogąstaujančios dėl galimos rizikos, susijusios su kibernetinėmis atakomis, šnipinėjimu ir sabotažu.
Latvijos saugumo tarnybos įsitikinusios, kad kritiškai svarbioje infrastruktūroje reikėtų vengti sistemų, pagamintų šalyse, kurios prieš NATO nares vykdo kibernetines atakas. Į juodąjį šalių sąrašą Latvijoje pateko ne tik Rusija, bet ir Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja.
Tuo metu estai šiuo požiūriu jau seniai lenkia ir lietuvius, ir latvius. Daugiau kaip prieš du dešimtmečius Estija atsisakė senosios rusiškos KLUB-U versijos ir įdiegė vakarietišką VEPS.
Nesidomi, ką perka
Lietuvoje pasipiktinimo banga dėl KLUB-U kilo tik po Seimo tyrimo, tačiau netrukus ir vėl viskas greitai nurimo. Po metų kilo naujas skandalas paaiškėjus, kad LTG planuoja įsigyti savaeigį diagnostikos riedmenį, kurio techninėje specifikacijoje nurodoma, kad jis turi būti suderinamas su rusiška palydovine sistema GLONASS.
Panašu, kad niekas dėl KLUB-U galvos nesuko ir vėliau. Bent jau ne dabartinė ministro Mariaus Skuodžio vadovaujama Susisiekimo ministerija, kurios pateikti atsakymai apie LTG investicijas į KLUB-U ypač migloti.
Bendrovės savininkė yra įpareigojusi valstybės įmonę užtikrinti nacionalinio saugumo reikalavimus ir rizikos valdymą, bet gali būti, kad realios situacijos net nežino.
Ministerijos atstovai pažymėjo, kad lokomotyvų priežiūros ir remonto paslaugų pirkimus vykdo pati bendrovė ir kitos Lietuvos geležinkelių tinkle veikiančios geležinkelio įmonės.
„Svarbiausios LTG sistemos yra atskirtos nuo išorinių tinklų ir yra apsaugotos nuo išorinio poveikio, o komercinė informacija saugoma tik įmonės viduje. Be to, traukinių eismo valdymo sistema įrengta Lietuvoje ir neturi sąsajų su kitų šalių sistemomis“, – nurodoma Susisiekimo ministerijos „Lietuvos rytui“ pateiktame atsakyme.
Ne kariškių reikalas?
Panašus abejingumas dėl strateginę reikšmę turinčios valstybės įmonės galimų investicijų į Rusijos karo pramonės komplekso kūrinį nuskambėjo ir iš Krašto apsaugos ministerijos atstovų.
Paprašius ministro Arvydo Anušausko komentaro apie planuojamą LTG pirkinį, jo pavaldiniai nurodė, kad, Krašto apsaugos ministerijos žiniomis, jau prieš kelerius metus esą yra priimti sprendimai šių sistemų atsisakyti.
„Tokią poziciją žadėta įgyvendinti, tokios pozicijos ir siūlome laikytis. Vis dėlto su tuo susiję sprendimai ar darbų monitoringas nėra Krašto apsaugos ministerijos rankose. Informacija apie realią padėtį nedisponuojame“, – „Lietuvos rytui“ nurodė ministerijos Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas.
Skambino pavojaus varpais
Kodėl lokomotyvuose įdiegtos rusiškos KLUB-U sistemos A.Anušauskui rūpėjo 2017 metais, kai šis konservatorius dar buvo eilinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, o dabar, kai vadovauja Krašto apsaugos ministerijai, jau nebe?
Tuomet dešiniųjų atstovas bene garsiausiai iš visų trypė kojomis, kad buvusi „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė ilgą laiką ignoravo nacionalinio saugumo interesus.
„Pasirodo, jau penkerius metus „Lietuvos geležinkeliai“ naudoja Rusijos kariniam pramoniniam kompleksui priklausančios Iževsko radijo gamyklos saugos sistemą KLUB-U. Ji buvo įdiegta visuose lokomotyvuose modernizuojant Lietuvos geležinkelių ryšio sistemą.
Naudojant rusišką palydovinę sistemą GLONASS nustatomos ne tik lokomotyvų koordinatės, bet ir judėjimo parametrai (koordinatės ir greitis).
Specialistai kelia klausimą ir dėl galimo distancinio lokomotyvo stabdymo“, – 2017 metų sausį pranešime spaudai buvo cituojamas susirūpinęs Seimo narys A.Anušauskas.
Politikas tada nuogąstavo, kad ši įranga Rusijai leidžia nustatyti bet kokių karinių pervežimų koordinates bei apimtį ir prireikus esą gali sukelti realų pavojų pervežimų ir apskritai susisiekimo geležinkeliais saugumui.
„Tai galėčiau įvertinti kaip dvejopos paskirties įrangą, kuri pagaminta Rusijos karinio pramoninio komplekso įmonėje ir gali kelti saugumo problemų“, – anksčiau aiškino A.Anušauskas.
Konservatorius tada kreipėsi ne tik į tuometį susisiekimo ministrą R.Masiulį, bet ir į buvusį krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį prašydamas „atsakingai įvertinti šias aplinkybes nacionalinio saugumo požiūriu ir prireikus inicijuoti minėtos įrangos pakeitimą kita, nekeliančia abejonių dėl jos galimo dvigubo panaudojimo“.
Naudojama, bet laikinai?
O kaip skandalingą pirkimą aiškina LTG, kurios vadovai dar prieš penkerius metus mušėsi į krūtinę, kad rusiškos KLUB-U sistemos greitai neliks nė kvapo?
Įmonė pripažino, kad KLUB-U vis dar naudojama lokomotyvuose ir savaeigiuose sąstatuose, bet esą „laikinai“: „Šiuo metu naudojama iki 130 tokių lokomotyvų ir savaeigių sąstatų.
Valdant riziką ir siekiant užtikrinti šia sistema perduodamos informacijos saugumą nuo 2017 metų ji yra izoliuota. Kitaip tariant, deaktyvuoti nuotolinės prieigos funkcionalumai. Be to, sistema neturi jokių sąsajų su kitomis LTG grupės IT sistemomis.“
Anot LTG, įmonė taip pat esą ėmėsi ir kitų žingsnių, kuriais nuo kompleksinės unifikuotos saugos sistemos KLUB-U bus pereinama prie kitų lokomotyvų saugos sistemų.
Teigiama, kad 2021 metais LTG specialistai atliko rinkos analizę, kurios tikslas buvo rasti optimalaus funkcionalumo ir nacionalinį saugumą atitinkantį Vakaruose pripažintą lokomotyvų saugos sistemos sprendimą, kuris būtų tinkamas eksploatuoti 1520 mm vėžėje, kartu su tiekėju adaptuoti pagal LTG poreikius ir jį įdiegti.
„Konsultacijų metu buvo susisiekta su skirtingose šalyse veikiančiais geležinkelio eismo saugos sistemų gamintojais, buvo aktyviai nagrinėjami galimi sprendimai“, – aptakiai aiškino LTG.
Derina programas
Bendrovės atstovai „Lietuvos rytui“ taip pat nurodė, kad šiuo metu yra paleista ir testuojama nauja lokomotyvų saugos sistema, tačiau panašu, kad rusiškos sistemos kvapas dar toli gražu neišsivadėjęs.
„Naujoviška sistema įdiegta išmaniajame diagnostikos riedmenyje, kurį geležinkelio būklei vertinti naudoja grupės bendrovė „LTG Infra“.
Taip pat viename „LTG Cargo“ naudojamame lokomotyve. Minėta sistema buvo pagaminta Ukrainos gamintojo „Impuls“, – nurodė LTG ryšių su visuomene vadovė Laura Gabrilavičiūtė.
Jos teigimu, LTG taip pat yra parengusi programą, pagal kurią saugos sistemas numatoma pakeisti visuose lokomotyvuose ir savaeigiuose sąstatuose.
„Ši programa yra suderinta su Susisiekimo ministerija ir leis užtikrinti tvarų ilgalaikį situacijos sprendimą“, – atsakė L.Gabrilavičiūtė, paklausta, ar ministerija informuota apie LTG planus už 2,2 mln. eurų įsigyti KLUB-U priežiūros paslaugas ir kaip juos vertina.
Pokyčiai – dar negreit
Vis dėlto kodėl „Lietuvos geležinkeliai“, deklaruojantys, kad siekia sumažinti priklausomybę nuo Rusijos bei Baltarusijos, ir ketinantys nuo KLUB-U pereiti prie kitų lokomotyvų saugos sistemų, toliau kiša milijonus eurų į riziką keliančią rusišką sistemą?
Anot LTG, tai daroma todėl, kad KLUB-U vis dar naudojama ir jai reikalinga techninė priežiūra: „Techninė priežiūra reikalinga tam, kad sumontuotos sistemos atitiktų keliamus reikalavimus ir leistų užtikrinti saugų traukinių eismą.“
Bet geležinkelininkai ir toliau šykščiai komentavo „Lietuvos rytą“ konsultavusių ekspertų nuogąstavimus, jog vykdomas pirkimas atskleidžia, kad bendrovė LTG gali būti linkusi ir toliau likti įsikibusi į KLUB-U.
„Techninė priežiūra apima darbus su sistemoje įdiegtu žemėlapiu – svarbu, kad jis būtų atnaujintas pagal pasikeitimus geležinkelių tinkle.
Pagal planuojamą sutartį esamos (KLUB-U. – Red.) sistemos priežiūra bus vykdoma pagal poreikį, o prasidėjus naujos sistemos diegimui šis poreikis nuosekliai mažėja“, – nurodė LTG.
Kada vis dėlto LTG atsisakys rusiškos KLUB-U ir pereis prie vakarietiškos lokomotyvų saugos sistemos?
„Naują sistemą, priklausomai nuo LTG grupės įmonių ir jų finansinių galimybių, planuojama įdiegti iki 2026–2027 metų“, – tik po papildomo „Lietuvos ryto“ paklausimo tokius tolimus planus įvardijo LTG.
Gali atsirasti tarpininkų?
Beje, bendrovės atstovai nurodė, kad paskelbtas viešasis pirkimas yra orientuotas į Lietuvoje veikiančias verslo įmones, bet „Lietuvos ryto“ kalbintiems ekspertams tokie LTG planai taip pat kelia rimtų abejonių.
Specialistų tvirtinimu, greičiausiai Rusijoje pagamintos sistemos bus atnaujinamos pasitelkus sankcijų nebijančius tarpininkus arba aiškinant, kad bus naudojamos anksčiau sukauptos ir sandėliuose esančios sistemos dalių atsargos.
Teigiama, kad dauguma Rusijoje gaminamų KLUB-U komponentų yra vietiniai, taigi atsargines dalis tiekti ir kokybišką jų remontą gali atlikti tik jas gaminanti Iževsko gamykla.
Sistemų remontas „rankų darbo“ sąlygomis reikštų, kad gamintojas atsisako atsakomybės už pagrindinę – eismo saugumo užtikrinimo – funkciją.
„Įvykus kokiam nors incidentui LTG negalėtų pareikšti pretenzijų gamintojui, o draudimo bendrovė gali atsisakyti atlyginti žalą“, – tvirtino „Lietuvos ryto“ šaltinis.
Be to, ekspertų teigimu, kad galėtų aptarnauti KLUB-U sistemą, LTG specialistai kas dvejus metus privalo mokytis Rusijoje pas šios įrangos gamintoją.
„Gali būti, kad tokie mokymai vyksta slapta arba jų nevyksta iš viso, bet tai irgi rizikinga“, – sakė pašnekovas.
Bambagyslės dar nenukirptos
Kaip „Lietuvos rytas“ jau skelbė, valstybei priklausantys „Lietuvos geležinkeliai“ vis dar priklauso Maskvoje valdomai Rusijos krovinių vežimo informacinei sistemai. Šios priklausomybės Lietuvai nepavyksta atsikratyti net Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą.
Be to, Rusijoje yra atliekama ir krovininių vagonų registracija.
Lietuvos įmonėms priklausantiems vagonams rusai suteikia unikalius aštuonių ženklų numerius, pagal kurį vagonai yra atpažįstami visoje plačiosios geležinkelio vėžės (1520 mm) erdvėje.
Be šio ženklo lietuviški vagonai negali patekti ne tik į Rusiją ar Baltarusiją, bet ir į Latviją bei Estiją, taip pat Kazachstaną. Kad kitos šalys atpažintų iš Lietuvos keliaujančius vagonus, LTG turi suvesti duomenis apie juos į Maskvoje valdomą duomenų bazę.
Tam naudojama į bendrą sistemą glaudžiai integruota vadinamoji Operatyvioji krovinių vežimo kompiuterinė sistema (OPKIS), tad rusai gali nevaržomai naudotis duomenimis apie lietuviškus krovinius: kur ir iš kur jie keliauja, ką gabena, kokia vagonų techninė būklė.
Tiesa, LTG tikina, kad Rusijai ar kitoms šalims esą neprieinama itin jautri informacija apie į Lietuvą ar per jos teritoriją keliaujančius karinius krovinius.
LTG taip pat aiškina, kad darbą Rusijos ir Baltarusijos rinkose, taip pat ir priklausymą GTT vertina kaip keliančius riziką ir ilgainiui ketina šią priklausomybę mažinti.
Bet net ir politikams jau kilo įtarimų, kad LTG vienaip kalba, o kitaip elgiasi. Antai anksčiau buvo skelbiama, kad prasidėjus karui Lietuva iš Rusijos susigrąžino visus jai priklausančius geležinkelio vagonus.
Tačiau praėjusį gruodį paaiškėjo, kad Lietuva vis dar iš Rusijos nėra susigrąžinusi kelių dešimčių vagonų ir LTG negali paaiškinti nei kam, nei kur jie yra naudojami. Įmonės atstovai tik tvirtina, kad nė vienas jų esą nėra naudojamas karo tikslams.
