„Žmonės į mane kreipiasi, užduoda klausimus, aš su jais bendrauju. Kokia jų biografija, su kokiais kontroversiškais dalykais jie susiję ar nesusiję aš neužsiimu tyrinėjimais iš tikrųjų, nes tada įsileistume nežinau į kokius dalykus. Kai kurie tradicinės žiniasklaidos atstovai, neminėsiu nei žiniasklaidos priemonių, nei jos atstovų, man kelia ne mažesnių klausimų ar abejonių dėl savo šališkumo, priešiškumo skatinimo. Tame tarpe ir mano atžvilgiu“, – Eltai teigė S. Jakeliūnas.
„Taip kad šiuo atveju nesidomėjau nei jo biografija, nei jo ryšiais su Kremliumi. Bet iš pokalbio nepajutau, kad būtų kažkas panašaus, kad jis yra Kremliaus atstovas ar dar kažkas. Normalūs klausimai ir, manau, kad pakankamai subalansuotas pokalbis“, – pridūrė jis.
Politikas akcentuoja, kad nesupranta ir viešoje erdvėje reiškiamos kritikos pagrindo dėl jo pasisakymų L. Ragelskio laidoje.
„Kritika ir diskusija yra normalus ir neišvengiamas dalykas laisvoje ir demokratinėje visuomenėje, kuria tikiuosi Lietuva vis dar yra. Tačiau manau pozicija, tame tarpe ir karo Ukrainoje atžvilgiu, yra grįsta pirmiausiai JAV šaltiniais: istorikų, ekonomistų, politologų, prezidento, Dvaito Eizenhauerįo pozicija dėl karinio pramoninio komplekso, dabartiniais vertinimais, tuo pačiu ir prezidento E. Macrono pozicija, kad anksčiau ar vėliau vis tiek reikės kalbėtis su V. Putinu“, – sakė jis.
S. Jakeliūno teigimu, kalbant apie karą Ukrainoje yra labai svarbu remtis įvairiapusiais šaltiniais ir siekti subalansuotos pozicijos.
„Suprantama, išskyrus Kremliaus. Kremlius man nėra nei autoritetas, nei tuo labiau informacijos šaltinis. Nes vienpusiškai vertinimai veda prie nesubalansuotų ir gana rizikingų sprendimų. Tai šiuo atveju mano pozicija tokia, kokia buvo, išlieka jau visus metus“, – sakė politikas.
Kandidatas į Vilniaus merus taip pat pripažįsta manąs, kad karo Ukrainoje klausimu Lietuvos viešoje erdvėje norėtųsi galimybės platesnei diskusijai, nes, pasak jo, šiuo metu šiuo klausimu dominuoja vienpusiška pozicija.
„Aš manau, kad dominuoja vienpusiška pozicija. Yra ir kitų nuomonių, jos yra pateikiamos, tačiau daugiausiai akcentuojama yra dabartinės Vyriausybės pozicija ir ne tiek diskusija, bet tie vertinimai, kad čia yra kokia nors išdavystė ar Kremliaus naratyvai, jie yra absurdiški ir nepriimtini. Tai tokie dalykai, aš manau, grąžina mus į tuos laikus, kuriuose jau buvome ir artina netgi prie V. Putino ar A. Lukašenkos režimų. Todėl tai yra visiškai nepriimtina“, – teigė S. Jakeliūnas.
ELTA primena, kad valstiečių kandidatas į Vilniaus miesto merus S. Jakeliūnas šią savaitę davė interviu į teisėsaugos akiratį dėl neapykantos kurstymo patekusiam prorusiškam aktyvistui L. Ragelskiui. Daugiau nei pusvalandžio trukmės pokalbyje S. Jakeliūnas kritikavo Lietuvos politikus dėl užimtos pozicijos Rusijos sukelto karo Ukrainoje atžvilgiu, juokavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė galėjo į Hagos tribunolą pasiūlyti vykti ne tik Putinui, bet ir JAV prezidentui Džordžui W. Bušui. Galiausiai, valstiečių kandidatas į merus pažymėjo manąs, kad klausimai, kam priklauso Krymas, yra ne vietoje ir net primena fašistinius metodus.
Vilniaus mero posto siekiantis europarlamentaras S. Jakeliūnas sulaukė nemažai kritikos ir dėl portalui LRT duoto interviu. Politikas teigė, jog nors Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir yra neteisėtas, tačiau, pasak jo, buvo išprovokuotas.
„Aš šitą karą vadinu taip – neteisėta agresyvi intervencija, karas Ukrainoje yra neteisėtas, bet iš dalies išprovokuotas. Rusija buvo išprovokuota. (...) 2008 metais Putinas pasakęs Bušui, tuometiniam prezidentui, kad, „jei Ukraina toliau bus aktyviai kviečiama į NATO, galų gale judės link NATO, mes perimsime Krymą“. 2008 metai. Tas ir įvyko praėjus šešeriems metams“, – portalui LRT duotame interviu teigė S. Jakeliūnas.
