Tokiomis skambiomis frazėmis papuoštą dokumentą, pavadintą Lietuvos teismų vystymosi vizija, paskutiniame praėjusių metų posėdyje patvirtino Teisėjų taryba.
Bet šiais gražiais žodžiais, ko gero, netiki ir patys teisėjai. Tame pačiame posėdyje buvo pristatyti ir pirmą kartą atlikto teisėjų ir teismų darbuotojų psichologinės gerovės tyrimo rezultatai.
O tyrimas, kurio metu buvo apklausti 207 teisėjai ir beveik 800 teismo darbuotojų, atskleidė, kad darbe geriausiai jaučiasi aukščiausių instancijų teismuose dirbantys teisėjai, tačiau šių teismų darbuotojų psichologinė gerovė prasčiausia.
Aukščiausiajame, Apeliaciniame ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teismuose dirbantys teisėjai, palyginti su apylinkių ir apygardų teismų teisėjais, yra daug labiau patenkinti pripažinimu ir įvertinimu darbe, santykiais su kolegomis ir teismo darbuotojais.
Beje, aukščiausiųjų teismų teisėjai vieninteliai nesiskundė darbe patiriamu stresu.
Nors šių teismų teisėjai priima galutinius ir neskundžiamus sprendimus, jiems patenka jau žemesnių instancijų teismų išnagrinėtos bylos, todėl nebereikia ieškoti papildomų įrodymų ir pildyti kuo greičiau iškišti bylą teismams bandančių prokurorų paliktų spragų.
Visai kitoks vaizdas žemesnių instancijų teismuose.
Didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – dirbantys teisėjai darbo sąlygomis, krūviu, gaunamu atlyginimu bei politikų ir visuomenės požiūriu skundėsi daug dažniau nei mažesniuose miestuose dirbantys jų kolegos.
Apie beviltišką situaciją didžiųjų miestų teismuose „Lietuvos rytui“ be užuolankų kalbėjo ir Teisėjų tarybos pirmininkė S.Rudėnaitė. Jos teigimu, susidūrę su nepakeliamu krūviu teisėjai nebeištveria, o motyvuoti jų tiesiog nėra kuo.
Nepakėlusi darbo krūvio neseniai iš Vilniaus miesto apylinkės teismo pasitraukė dešimt metų teisėja dirbusi R.Makelienė.
Kauno apylinkės teisme šiuo metu trūksta 16 teisėjų ir apie 20 jiems padedančių žmonių.
Surasti teisėjų padėjėjų ir sekretorių darosi vis sunkiau. Tik ar gali būti kitaip, jei dideliu darbo krūviu garsėjančiame Vilniaus miesto apylinkės teisme teisėjų padėjėjams mokama 900 eurų į rankas, o, tarkime, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete analogišką darbą dirbantys teisininkai gauna 1400 eurų.
Pagalbininkų trūkumą teigė labiausiai jaučiantys teisėjai, šį darbą dirbantys pirmuosius penkerius metus.
Tyrimas atskleidė, kad jauni teisėjai daug mažiau patenkinti ir darbo sąlygomis, ir karjeros galimybėmis.
Viešai savo darbo sąlygomis ir visuomenės keliamais reikalavimais besiskundžiantys teisėjai nesistebi, kad krūvis ir atsakomybė labiausiai slegia žemiausių instancijų – apylinkės teismų teisėjus.
Juk ir apylinkės teisėjas savo sprendimu gali pasiųsti žmogų į kalėjimą, palikti jį be pragyvenimo šaltinio.
Dar didesnis nusivylimas teisėjui matyti, kad jo priimtas sprendimas žmogui liks tik popierėlis ir nieko nepakeis: jei skolininkas neturi turto, jis taip ir neatlygins padarytos skriaudos.
Apylinkės teismo teisėjai sprendimus turi priimti ir tada, kai duomenų nepakanka, ir tada, kai jie prieštaringi.
Ir tikrai neapsidžiaugia, kai jų sprendimus panaikina aukštesnės instancijos teismai.
Todėl, anot apklausos, darbu teismuose labiausiai nepatenkinti jauni teisininkai dažniau renkasi advokatų kontoras. Jos gali pasiūlyti ne tik didesnį atlyginimą, bet ir darbą moderniose patalpose, o ne vėjo perpučiamose teismo salėse.
Pirmąkart atlikta apklausa atskleidė, kad į teismus vietoj šilčiau apsirengti verčiančių skersvėjų turėtų įsisukti permainų vėjai.
Nežinia, kokios tradicijos nusistovėjusios teisingumo rūmuose, bet santykiais su kolegomis, vadovybe, pripažinimo trūkumu ir psichologiniu saugumu skundėsi teisėjos moterys.
Keista ir tai, kad aukščiausių instancijų teismuose, kur geriausiai jaučiasi teisėjai, santykiais su jais ir psichologine savijauta labiausiai nepatenkinti kiti darbuotojai.
Anot Teisėjų tarybos pirmininkės S.Rudėnaitės, kad darbas teismuose būtų patrauklus, o jo rezultatas panašus į tokį, koks piešiamas dešimtmečio vizijoje, pirmiausia turi pasikeisti politikų požiūris į teismus ir jų finansavimą.
„Pinigai – toks dalykas, be kurio negali ilgai būti nei didelis patriotas, nei idealistas, nei užtikrinti geros darbo kokybės“, – „Lietuvos rytui“ sakė S.Rudėnaitė.
Viešai skelbiami duomenys rodo, kad Aukščiausiojo teismo teisėjo vidutinis darbo užmokestis, įskaitant priedą už tarnybos valstybei stažą, sudaro 4,3 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.
Į rankas aukščiausios kategorijos teisėjas gauna kiek daugiau nei 2,5 tūkst. eurų. Apylinkės teismų teisėjų atlygis gerokai kuklesnis.
Kad Lietuvoje teisingumas pigus, patvirtina ir Europos Sąjungos kasmet skelbiama vadinamoji teisingumo švieslentė. Joje skelbiama, kiek lėšų iš valstybės biudžeto skiriama teismų sistemai išlaikyti pagal gyventojų skaičių.
Šioje rikiuotėje Lietuva – priešpaskutinė.
