„Jaučiuosi pavargusi ir perdegusi“, – Teisėjų tarybos posėdyje prisipažino Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja dirbusi Ramunė Makelienė ir paprašė atleisti ją iš pareigų savo noru.
Dešimt metų šiame teisme dirbusi 42 metų teisininkė apgailestavo, kad situacija teismuose slegianti ir nemotyvuoja likti.
R.Makelienė teigė, kad pagrindinė jos pasitraukimo priežastis – didžiulis darbo krūvis. Vilniaus miesto apylinkės teisme dirbantiems teisėjams tenka nagrinėti ne tik jų pačių pradėtas bylas, bet ir tas, kurias paliko į mažesnius teismus išėję arba advokatais tapę kolegos.
Trauktis nusprendusi R.Makelienė nagrinėjo šeimos bylas: „Jos dažnai ilgai tęsiasi, yra jautrios, reikalaujančios daug dėmesio.
Nuolat teikiami prašymai, o kai susidaro didelis jų skaičius, tiesiog nepakanka darbo laiko, todėl tam tenka skirti asmeninį.“
Kitų šeimų bylas nagrinėjanti teisėja daugiau laiko norėtų skirti ir savo šeimai, ji augina du vaikus.
R.Makelienė pabrėžė, kad savo pasitraukimo nesieja su teisėjo alga, nes šeimą išlaiko sutuoktinis, o ji galėjo sau leisti dirbti teisėja.
Nors R.Makelienė jau buvo pateikusi prašymą persikelti dirbti į Širvintų teismą, kviečiama dirbti Molėtuose, ji neslėpė gavusi patrauklų pasiūlymą iš advokatūros.
Antrai kadencijai neseniai išrinktai Teisėjų tarybos pirmininkei Sigitai Rudėnaitei neliko nieko kito, kaip atsisveikinti su jauna, bet jau patyrusia teisėja.
– Iš teisėjų pasitraukdama R.Makelienė sakė nesitikinti, kad artimiausiu metu teismų sistemoje kas nors keisis. Ar tikrai teisėjų darbo krūvis darosi nepakeliamas? – „Lietuvos rytas“ paklausė Teisėjų tarybai vadovaujančios Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos S.Rudėnaitės.
– Ši teisėja nebuvo pirma, pasitraukusi iš darbo. 2022-aisiais savo noru išėjo dvylika ar trylika teisėjų, tik ne visi deklaravo, kad traukiasi dėl didelio darbo krūvio. R.Makelienė tai pasakė atvirai.
Kai kurie teisėjai atvirai prisipažino, kad išeina dėl prastos finansinės situacijos, kad nebegali išlaikyti šeimos. Reikia pripažinti, kad situacija teismuose tik blogėja.
– Kodėl? Teisėjų darbo krūvis visada buvo toks didelis ar dėl kokių nors priežasčių dar padidėjo?
– Vilniaus miesto apylinkės teismas, iš kurio pasitraukė teisėja, yra vienas didžiausių Lietuvos teismų, įsikūręs didžiausiame mieste, todėl natūralu, kad bylų jame daugiau nei nedideliame miestelyje.
Situaciją sunkina ir tai, kad dėl nedidelio darbo užmokesčio mes teismuose negalime įdarbinti tiek teisėjų padėjėjų ir sekretorių, kiek jų iš tiesų reikia. Be to, išėjus vieniems teisėjams, jų darbus turi padaryti kiti.
Vilniaus miesto apylinkės teisme darbo krūvis visada buvo didelis, bet jei žmonės atvirai sako, kad nebepajėgia dirbti, situacija – kritinė ir neeilinė.
– Ar kritinė situacija susidarė tik šiame teisme?
– Kur didžiausi miestai, didžiausi teismai, ten didžiausios ir problemos. Šiuo metu daugiausia laisvų darbo vietų yra Kauno apylinkės teisme. Jame trūksta 16 teisėjų ir maždaug 20 jiems padedančių žmonių.
2021 metais įprastą kai kurių rajonų teismų darbą buvo išderinę į Lietuvą patekusių neteisėtų migrantų skundai. Darbo padaugėjo administraciniams bei pasienio savivaldybėse esantiems teismams.
Tai laikina situacija, su kuria administraciniai teismai jau baigia susidoroti, – migrantų mažėja, mažėja ir jų bylų.
Paprastai daugiausia bylų tenka didžiųjų miestų teisėjams, tačiau žmogus gali padirbti tiek, kiek jis gali. Susidūrę su nepakeliamu krūviu teisėjai nebeištveria, o motyvuoti jų neturime kuo.
Žmogus kurį laiką gali tikėti, kad situacija pagerės, bet kažkur yra riba. Ją pasiekę teisėjai nusprendžia išeiti. Labai liūdna. Išeiti nusprendusi teisėja R.Makelienė – darbingiausio amžiaus, turinti geras charakteristikas ir rekomendacijas. Teisėjų tarybos posėdyje ji atvirai pasakė, kad gavo pasiūlymą iš advokatų kontoros.
– Dauguma išėjusių teisėjų tampa advokatais?
– Ne visi teisėjai atskleidžia išėjimo priežastis ir tolesnius planus. Prieš kelis mėnesius iš pareigų pasitraukęs Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Dariušas Lučinskis turbūt pirmasis prabilo, kad čia dirbdamas negali išlaikyti savo šeimos. Jo šeimoje – du vaikai, o žmona dirbo teisme sekretore.
Į advokatūrą išėjo ir ilgametis teisėjas Vytautas Zelianka, kuris yra buvęs ir Vilniaus apygardos teismo pirmininku. Geresni ir gabesni teisėjai greitai susiranda vietą kitur.
Teisėjus ir jų darbą nuolat stebi ir advokatai, todėl tie, kurie atrodo profesionalūs ir kompetentingi, gauna viliojančius pasiūlymus.
– Advokatas turbūt gali uždirbti kelis kartus daugiau nei teisėjas?
– Jei advokatas populiarus, profesionalus ir daug dirba, jis gali uždirbti tiek, kiek pajėgia.
Nesakau, kad visi advokatai uždirba labai daug: ne visi jie vienodai populiarūs, tarp jų yra konkurencija, bet jų galimybės uždirbti visai kitokios.
Advokatai turi pranašumų prieš teisėjus. Jei jie daugiau dirba ir gali parodyti savo kompetenciją, gali užsitikrinti geresnį gyvenimą. Tuo metu teisėjai negali gauti jokių finansinių paskatinimų – nei premijų, nei priemokų.
Dėl padidėjusio darbo krūvio nagrinėjant migrantų skundus teisėjams buvo mokama papildomai, tačiau tai – momentinis sprendimas, kuris iš esmės nekeičia situacijos.
– Dėl tos pačios priežasties teismams trūksta ir kitų darbuotojų?
– Įstatymas leidžia už didelius darbo krūvius papildomai mokėti teisėjų padėjėjams, bet tam reikia didesnio biudžeto. Valstybės tarnyboje yra vadinamosios atlyginimų žirklės, kurios nustato, nuo kiek iki kiek galima mokėti kiekvienai pareigybei. Teisėjų padėjėjų ir kitų mūsų darbuotojų atlyginimai nesiekia net vidurkio.
Kasmet, formuojant biudžetą, mes bandome įtikinti ir Vyriausybę, ir Finansų ministeriją, kad mūsų darbuotojai turėtų uždirbti tiek, kiek numatyta įstatyme. Bet finansinė drausmė yra tokia: jei neturi pinigų, negali kelti uždarbio.
Mes sakome, kad neturime padėjėjų, neturime sekretorių, be to, Vilniuje ne visos sekretorės normaliai moka rašyti lietuvių kalba. Išvardiję šias bėdas sulaukiame keistoko atsakymo: „Problema sprendžiama horizontaliai.“ Ką tai reiškia, aš nelabai suprantu.
Pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teisme teisėjų padėjėjams mokama 900 eurų į rankas, o Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete analogišką darbą dirbantys teisininkai gauna 1400 eurų. Be to, pastariesiems įstatymai leidžia skirti įvairius paskatinimus.
Kainos kyla, pragyvenimo lygis kyla, o mes savo žmonėms galime pasakyti tik tai, jog reikia laukti ir tikėtis, kad kas nors išgirs.
– Skaityti dokumentus ar rašyti nutartis teisėjams turbūt tenka ir po darbo. Ar jiems mokama už viršvalandžius?
– Teisėjų darbas nėra matuojamas valandomis. Kad ir kiek darbo turėtų teisėjas, byla niekur nedingsta, ją vis tiek reikia išnagrinėti ir per nustatytą terminą paskelbti sprendimą.
Tuomet reikia aukoti savo laisvalaikį. Jei teisėjams apie 40 metų, paprastai vaikai būna dar neužauginti, o laiko šeimai nebelieka. Tai nėra normalu ir tokia situacija negali ilgai tęstis.
Apylinkių teismuose baudžiamąsias bylas nagrinėjantiems teisėjams papildomai mokama už budėjimą savaitgaliais ir švenčių dienomis.
– Teisėjai kasdien turi rašyti ne tik sprendimus rimtose bylose, bet ir formalias nutartis, reikalingas parduodant nekilnojamąjį turtą, priteisti skolas už šiukšlių išvežimą. Ar ne per daug buitinių reikalų užkrauta teismams?
– Byla bylai nelygu. Nuo 2023-iųjų teismams nebūdingų funkcijų šiek tiek sumažės. Šeimoms, auginančioms nepilnamečius vaikus ir norinčioms parduoti butą, nebereikės gauti teisėjo leidimo, o nuo teismų nukris keli tūkstančiai bylų.
Į teismą nebereikės eiti ir skirtis abipusiu sutarimu nusprendusiems sutuoktiniams. Jei jie neturi nepilnamečių vaikų, ištuoką galės patvirtinti notaras.
Dėl skolų už šiukšlių išvežimą taip pat buvo diskusijų: galbūt šiuos ginčus gyventojai galėtų išspręsti kokioje nors kitoje įstaigoje. Šiukšlių bylos iš tiesų užima labai daug laiko, bet jų teisėjai taip pat negali nagrinėti užsimerkę – tai yra skolos, pinigai ir gyventojų interesai.
Tačiau norint nuimti šį krūvį nuo teismų, reikia keisti įstatymą.
2022-aisiais teisingumo ministrė jau palengvino naštą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kurio teisėjai turėdavo pasirašyti daugybę įsakymų dėl nedidelių skolų už komunalines ar telekomunikacijų bendrovių paslaugas. Šie ginčai nebebus nagrinėjami Vilniaus miesto apylinkės teisme, bet tai turės padaryti kiti teismai.
Bendrąja prasme tai nedidelis išsigelbėjimas, nes gali būti, kad išsikreips darbo krūvis kitame teisme ir gaisrus teks gesinti jau kitur.
Iš Vilniaus į aplinkinius rajonus išsikelia nemažai logistikos įmonių, todėl su jomis susijusios bylos taip pat persikelia į regionų teismus.
Kai bylos kaupiasi ir jų išnagrinėjimo terminai ilgėja, blogai ne tik teisėjams. Neseniai Lietuvos verslo konfederacija teismams, Vyriausybei, Prezidentūrai ir kitoms institucijoms skundėsi, kad dėl ilgai nagrinėjamų bylų verslininkai patiria daug nuostolių, sunkiau pritraukti investuotojų.
Teisėjų taryboje dėl to sušaukėme pasitarimą, visi išklausė, bet nieko konkretaus nepasiūlė. Namų darbai liko tik teismams.
– Ar žinodami apie tokius darbo krūvius teisėjais dar nori tapti jauni teisininkai?
– Jaunų ir gabių žmonių nėra tiek, tiek mes norėtume.
Antai Kauno apylinkės teisme laisvų vietų yra daugiau nei norinčiųjų jas užimti.
Nėra taip, kad neateitų nė vienas, bet teismų patrauklumas mažėja, nes visi mato ir girdi tas problemas. Todėl negalime džiaugtis, kad dirbti teisėjais ateina patys protingiausi ir perspektyviausi.
Jauni žmonės galvoja ir renkasi, kur jiems geriau. Advokatų kontorose studentai pradeda dirbti jau nuo trečio kurso. Teisės studentus bando kalbinti ir teismai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jiems siūlo darbo sutartį ir pusę etato, bet norinčiųjų sulaukia labai mažai.
Dauguma mato blizgesnę teisininko profesijos pusę – advokatūrą. Užtenka pažiūrėti vien į išorę: advokatų kontoros prabangiai įrengtos ir modernios, o kaip atrodo teismai? Aukščiausiasis teismas kartais vadinamas teisingumo rūmais, nežinau, ar čia rūmai, greičiau kačių namelis. Tokia realybė ir jaunų žmonių pažadais neapgausi.
– Ar didesnis finansavimas – vienintelė išeitis, kad teisėjai liktų savo darbo vietose, o prireikus juos pakeistų nauji?
– Nei mes pinigų turime, nei galima jų pasiimti, nei patys leisti įstatymų. Pirmiausia turi pasikeisti politikų požiūris į teismų finansavimą – į darbo užmokestį, poreikius patalpoms bei kitoms išlaidoms.
Pinigai toks dalykas, be kurio negali ilgai būti nei didelis patriotas, nei idealistas, nei užtikrinti geros darbo kokybės.
Pigus teisingumas ir yra pigus. Beje, Lietuvoje jis labai pigus. Europos Sąjungos šalys kasmet skelbia vadinamąją teisingumo švieslentę. Pagal tai, kiek lėšų iš valstybės biudžeto skiriama teismų sistemai išlaikyti, Lietuva yra priešpaskutinė.
Tačiau kai tik prasideda kalbos apie teismų finansavimą, vis girdime, kad ką nors reikia mažinti – tai darbuotojų skaičių, tai išlaidas. Taupyti – protinga ir racionalu, bet ką gali mažinti, jei ir taip trūksta?
Ne kartą ėjome į Seimą ir siūlėme, kad būtų nustatyti aiškūs teismų finansavimo kriterijai, kurie nesikeistų kaskart keičiantis valdžiai. Dėl atlyginimų mes daug vilčių dedame į valstybės tarnybos reformos paketą.
Jei jis bus patvirtintas, teisėjai turėtų pajusti pagerėjimą, bet jei to neįvyks, jokių perspektyvų nematome.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra apskaičiavusi, kad, įvertinus valiutų pasikeitimą, mokesčių reformas ir kitus kriterijus, nuo 2008 metų atlyginimai ne didėjo, o mažėjo tik politikams ir teismų darbuotojams.
Per tą laiką atlyginimai išaugo visose teisėsaugos institucijose. Tačiau tarp politikų ginti teismus ar gerai apie juos kalbėti nepopuliaru. Nemokame mes būti populiarūs, nors, pavyzdžiui, byla dėl melžimo aparato skleidžiamo triukšmo sukėlė daug emocijų.
Ugniagesiai mėgsta parodyti išgelbėtus kačiukus, kartais juos gelbėja ir teismai, bet teismų darbo esmė – ne melžimo aparatai ir ne kačiukai.
– Iš darbo pasitraukę teisėjai minėjo, kad teismuose – slegianti atmosfera. Ką tai reiškia?
– Buvo atlikta apklausa „Psichologinė gerovė teismuose“. Beveik metus buvo apklausiami teisėjai ir kiti teismuose dirbantys žmonės.
Dauguma teisėjų savo darbu iš principo yra patenkinti.
Labiausiai juos slegia nedideli atlyginimai ir neigiamas visuomenės požiūris. Teisėjai jaučia, kad jų darbas nėra vertinamas taip, kaip turėtų būti.
