Didžioji dalis – dar neišvežti
Karybos ekspertas E.Papečkys laidos metu pastebėjo, kad ekspertų prognozės dėl būsimos mobilizuotų vyrų funkcijos kare iš esmės išsipildė.
„Rusija mobilizuotuosius panaudojo kaip patrankų mėsą – metė neparengtus į frontą, ir jie savo gyvybių kaina padėjo stabilizuoti gynybą ir stabdyti ukrainiečių kontrpuolimą.
Mobilizuotųjų panaudojimas leido Rusijai pereiti prie pozicinių veiksmų. Tačiau panaudota tik nedidelė jų dalis – vis dar daug mobilizuotų rezervistų tebėra poligonuose.
Kaip suprantu, nėra, kuo jų apginkluoti – jeigu rusai turėtų, kuo juos apginkluoti, tai tie mobilizuotieji jau šiandien būtų fronte ir puolimas būtų pradėtas nelaukiant gruodžio“, – įvertino E.Papečkys.
Vis dėlto, karybos ekspertas įsitikinęs, kad Rusija į frontą vežtų ir neapginkluotus mobilizuotus karius, jeigu neturės kitos išeities.
„Jie veš, jeigu neturės kito būdo, jei ukrainiečiai sėkmingai vėl puls, be abejo, mobilizuotuosius veš ir statys kaip gyvąją užtvarą. Ar jų žus daugiau, ar mažiau, puikiai suprantame, kad Kremliui visiškai nerūpi. Tik politiškai kremlius norėtų, kad žūtų šiek tiek mažiau.
Bet matėme, kad Rusijos visuomenė susitaikė su dideliais nuostoliais ir kol kas dėl šio karo nėra jokių neramumų. Propaganda padarė savo. Laukėme lūžio taško Rusijos visuomenėje, kai jau tiek žuvo Rusijos karių ir jau turėtų prasidėti protestai. Ir nieko“, – pastebėjo jis.
Neramumų nematyti
Nors, pavyzdžiui, cenzūra Rusijoje po nesėkmių kare griežtėja, E.Papečkys įsitikinęs, kad jokių galimų visuomenės neramumų signalų nematyti.
„Lūžiai Rusijos istorijoje – kaip sniego lavina: kažkur prasidėdavo ir nuriedėdavo žemyn, nusitempdama viską su savimi. Kol kas nesimato tos lavinos požymių.
Kaip bebūtų, Kremliaus režimui pavyko užtikrinti Rusijos visuomenėje tokį gyvenimą, kad jie nejaustų, kad jie yra kare. Šiandien gatvėje kieno tik paklausia, jie nesijaučia, kad kariauja: jie eina į darbą, savaitgaliais važinėjasi.
Visi valstybės rezervai metami, kad jie to nepajaustų. Tiek laiko praėjo, ir dar visuomenė karo nepajuto“, – įsitikinęs E.Papečkys.
Karybos ekspertas svarstė, kad, nors žuvusiųjų Rusijos pusėje yra daug, netektys dar nepalietė didžiosios dalies rusų šeimų.
„Mobilizuoti, kontraktininkai buvo daugiausiai iš tolimesnių, neturtingų Rusijos rajonų. Rusija yra didelė ir tų žmonių yra daug. Nepaisant didelių nuostolių, nėra taip, kad jau kiekviena šeima būtų išsiuntusi žmogų į frontą, turėtų patyrusi nuostolių.
Rusija apdovanota resursais, todėl anksčiau sukauptos atsargos leidžia Rusijai palaikyti ekonomiką tokią, kad žmonės, įvairių subsidijų dėka, karo nepajustų.
Nors po Rusijos ekonomika jau sukasi smekduomė, ryjanti biudžetą, žmonėms Rusijoje mokama labai daug įvairių piniginių išmokų – jomis mėginama sustabdyti infliaciją, kad žmonės nepajustų ekonominio nuosmukio čia ir dabar“, – kalbėjo E.Papečkys.
Kaip keičiasi situacija fronte?
Tuo metu vertindamas situaciją fronte E.Papečkys pabrėžė labai nepalankias oro sąlygas kariauti.
„Rusams jau kurį laiką pavyko stabilizuoti savo gynybą. Dabar abi pusės yra tarsi įklimpusios tokiame poziciniame, sekinančiame kare, kada vėl kovojama dėl kelių metrų žemės, siekiant nedidelių taktinių pergalių. Iš esmės abi pusės ruošiasi puolimui“, – kalbėjo karybos ekspertas.
Anot jo, pažliugę keliai, dirvožemis prisidėjo prie to, kad dabar pereita prie pozicinių veiksmų, nedidelių puolimų, apsišaudymų artilerija.
„Žiema didžiausią įtaką padarė Ukrainos visuomenei po energetinės infrastruktūros apšaudymo ir apgriovimo. Fronte yra šalta abiems pusėms, bet manyčiau, kad ukrainiečiai daugeliu atveju yra aprūpinti geriau nei rusų kariai“, – svarstė jis.
E.Papečkio teigimu, abi kariaujančios pusės norėtų pulti.
„Rusija supranta, kad tik puolimu gali pagerinti savo padėtį. Jeigu tokia padėtis tęsis ilgiau, Rusijos karinė ir politinė vadovybė neabejoja, kad ukrainiečiai puls. Yra kelios vietos, kurios juos neramina, kur ukrainiečiai galėtų išvystyti kontrpuolimą.
Jeigu matome, kad ukrainiečiai tas pajėgas suteikia, tai kol kas nesimato, kad Rusijos pajėgos būtų pasiruošę puolimui. Tad didesnis Rusijos puolimas, pavyzdžiui, iš Baltarusijos teritorijos, gali ir neįvykti todėl, kad ukrainiečiai savo sėkmingais veiksmais jiems sutrukdys pasirengti puolimui, taip pat ir todėl, kad rusams nepavyks sutelkti reikalingų puolimui išteklių“, – neatmetė E.Papečkys.
Karybos ekspertas savo ruožtu taip pat išskyrė kelias galimas būsimų puolimų kryptis.
„Ukrainai labai pavojingas Baltarusijos frontas, nes jis atidarytas, o mūšiai šiuo metu ten nevyksta. Jeigu Rusijos pajėgos ten greitai padidintų savo karių skaičių ir pabandytų iš ten apšaudyti ar pulti Ukrainą, būtų naujas, nemalonus iššūkis.
Charkovo apylinkės labai dėkingos ir iš ten galėtų pulti viena ar kita kryptimi abi pusės. Ir, be abejo, Zaporižė, nes Rusijos karinė vadovybė labai bijo, kad ukrainiečiams pavyks atakuoti Melitopolio, Berdiansko link ir galbūt pratęsiant puolimo kryptį net link Mariupolio, nes tada visi pirmi pasiekimai, kuriuos Rusija pasiekė šiame kare… tokiu puolimu Ukrainos pajėgos viską atsiimtų“, – pastebėjo E.Papečkys.
