Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako panašių incidentų grėsmę mūsų šalyje vertinantis kaip pakankamai didelę dėl kaimynystėje esančios Baltarusijos.
„Aš visą laiką vertinu kaip pakankamai didelę grėsmę, nes tai – neprognozuojama valstybė, neprognozuojami veiksmai, sprendimai, todėl mes visą laiką turime būti pasiruošę, visą laiką stebėti ir gauti žvalgybinę informaciją bei adekvačiai į tai reaguoti“, – tvirtino V.Rupšys.
Kariuomenės vado teigimu, jei Lietuvoje nutiktų toks netikėtas incidentas, kaip Lenkijoje, laiku sureaguoti taip pat būtų sudėtinga, nes nei Lietuva, nei kitos valstybės, išskyrus Izraelį, neturi oro gynybos sistemų, galinčių uždengti visą šalies teritoriją, yra saugomi tik strateginiai objektai.
„Į incidentą sureaguoti tikrai būtų sudėtinga. Nei Lietuva, nei kitos valstybės neturi to, kad visa valstybė būtų po kažkokiu oro gynybos skėčiu, išskyrus gal Izraelį, bet ten kita istorija, tai padaryta ne prieš karines grėsmes, o daugiau prieš teroristinius išpuolius“, – nurodė V.Rupšys.
„Faktas, jeigu tu turi žvalgybinius duomenis, esi iš karto pasiruošęs reaguoti, bet, jeigu tų duomenų neturi ir įvyksta tai, kas įvyko Lenkijoje (...) sudėtinga būtų ir lenkams, ir bet kuriai NATO valstybei iš karto būti pasiruošus, kur kaip sureaguoti“, – pridūrė jis.
Netoli Ukrainos sienos esančiame Pševoduvo kaime antradienio vakarą nukritus raketai, žuvo du žmonės.
Vašingtonas ir Varšuva mano, kad ją paleido prieš Kremliaus raketų atakas besiginančios ukrainiečių pajėgos, tačiau galutinė atsakomybė už šį incidentą, pasak Vakarų, vis tiek tenka Maskvai.
Savo ruožtu Ukraina tikina, kad ją paleido Rusija ir prašo pasidalyti „visais turimais duomenimis“.
