Pagrindinis darbotvarkės klausimas – valstybės tarnybos reforma. Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektą ir 37 lydimuosius teisės aktus pristatys vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Įstatymo projektu lanksčiau reguliuojami valstybės tarnybos teisiniai santykiai, paprastinami žmogiškųjų išteklių valdymo aspektai, valstybės tarnautojų socialinės garantijos artinamos prie Darbo kodekso nuostatų. Įstatymo pakeitimu siekiama stiprinti įstaigų vadovų grupę, orientuoti valstybės tarnautojų veiklą į rezultatus, ugdyti valstybės tarnautojų kompetencijas ir lyderystę, reikalingas įvairioms permainoms įgyvendinti.
Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama sudaryti prielaidas efektyvesniam ir rezultatyvesniam valstybės tarnybos veikimui.
Pirmadienį numatoma priimti sprendimą dėl Elektros energetikos įstatymo pataisų, kuriomis siūloma trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti trejiems metams – iki 2026 m. sausio mėn.
Parlamentarai balsuos dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisų, plečiančių ligos išmokų gavėjų sąrašą užkrečiamųjų ligų protrūkių arba jų epidemijų metu. Jei Seimas pritartų, švietimo įstaigoje nustačius infekcijų plitimą ribojantį režimą, ligos išmoka būtų mokama ne tik tėvams, budinčiam globotojui, globėjui ar laikinai prižiūrinčiam asmeniui, bet ir vaikų seneliams.
Seimas ketina priimti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma laiku nepasitikrinusių sveikatos vairuotojų pažymėjimus skelbti negaliojančiais. Taip pat numatoma priimti sprendimą dėl siūlymo už stacionariomis ar mobiliosiomis fiksavimo sistemomis užfiksuotus nusižengimus administracines nuobaudas paskirti greičiau.
Nenumatyto posėdžio metu Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma ketina pateikti Seimui Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo pataisą, siūlančią daugiau įgaliojimų suteikti Turto bankui.
Parlamentaras siūlo suteikti teisę centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui viešuose aukcionuose parduoti ne tik valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau ir kitiems juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, jei su šiais juridiniais asmenimis būtų sudarytos sutartys dėl tokio turto pardavimo.
Seimo nariai toliau svarstys naujos redakcijos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, Turizmo, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pataisų projektus, kitus dokumentus.
Seimo valdyba nutarė sušaukti pirmadienį papildomą plenarinį posėdį, nes spalio 11 dienos darbotvarkė buvo perpildyta, į ją įtrauktus klausimus išnagrinėti būtų sudėtinga.
Spalio 11 d. Seimui planuojama pateikti 2023 metų valstybės biudžeto projekto projektą, primena ELTA.
Pagal Statutą nenumatytas Seimo posėdis turi būti surengtas, jeigu to raštu reikalauja Respublikos Prezidentas, ne mažesnė kaip 1/3 visų Seimo narių grupė, Seimo valdyba, o Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais – Seimo Pirmininkas. Nenumatytame Seimo posėdyje svarstomi tik tie klausimai, kuriuos pateikia posėdžio iniciatoriai.
