Savo ruožtu Lietuva, nors savo sienas Rusijos piliečiams užvėrė, išskyrus kai kurias išimtis, ketina vertinti kiekvieno nuo karo prievolės bėgančio asmens prašymą individualiai.
„Lietuva neturi tikslo ir pajėgumų išduoti vizas humanitariniais pagrindais visiems prašantiems Rusijos piliečiams. Tam reikalingi ir su nacionalinio saugumo klausimais susiję patikrinimai. Besikreipiančių Rusijos piliečių prašymai toliau bus vertinami įprasta tvarka, atsižvelgiant į visas aplinkybes ir individualiai, siekiant išvengti grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui ir išlaikyti atviras duris persekiojamiems pilietinės visuomenės bei opozicijos atstovams.
Toliau konsultuosimės su regioniniais partneriais ir ES lygiu dėl reagavimo būdų“, – portalui lrytas.lt atsiųstame atsakyme nurodė Užsienio reikalų ministerija (URM).
VSAT: stebime situaciją
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis tvirtino, kad kol kas pasienio su Rusija ir Baltarusija ruožuose papildomų veiksmų nebus imamasi, nes sienos apsauga ten ir taip yra maksimaliai sustiprinta.
Šiuo metu pasieniečiai vertina informaciją ir stebi, ar į Lietuvą bandančių patekti Rusijos piliečių srautai keisis.
„Per kiekvieną krizę tikimasi, kad situacija gali keistis. Mes dabar dirbame pagal nepaprastosios padėties situaciją, tai sienos kontrolė yra sustiprinta jau nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Žinoma, atkreipiamas dar didesnis dėmesys, informacija yra vertinama ir pasiruošta įvairioms situacijoms.
Kažkokių ypatingų priemonių imtis nėra reikalo, nes viskas ir taip jau yra sustiprinta. Situacija stebima, jei bus matoma, kad reikia imtis papildomų priemonių ar rezervų, tai bus padaryta“, – portalui lrytas.lt aiškino G.Mišutis.
Pasak VSAT atstovo, kiekvienas į šalį dėl karo prievolės vengimo bandantis patekti Rusijos pilietis bus vertinamas individualiai, jis turės pagrįsti savo teiginius.
„Rusijos pilietis, bėgantis nuo režimo, jei jis neturi vizos, ir, jei atsiras patekimo priežastis, jis prašysis prieglobsčio Lietuvoje. Bet, jeigu jis vyks be dokumentų, ar su dokumentais, bet be vizos, bus vertinamos aplinkybės, kiekvienu atveju bus vertinama situacija, grėsmės.
Pasakymas, kad bėgame nuo kažko, turi būti labai aiškiai argumentuotas, patvirtintas ir t.t. Pasinaudojant šita situacija, galime sulaukti ir nebūtinai bėgančių nuo kažkokių grėsmių, o tiesiog bandančių patekti į ES“, – komentavo G.Mišutis.
„Reikės patikrinti, ar jis bėga nuo mobilizacijos, ar turi kažkokių kitų tikslų. Pavyzdžiui, žmonės, kurie bėgdavo nuo Baltarusijos režimo, praktiškai visi jie, net ir tie, kurie sieną kerta neteisėtose vietose, prašosi prieglobsčio“, – pridūrė jis.
VSAT atstovas atkreipė dėmesį, kad, užvėrus šalies sienas Rusijos piliečiams, jų į šalį mėgina įvažiuoti gerokai mažiau. Praėjusią parą į Lietuvą pateko 1603 Rusijos piliečiai, 21 nebuvo įleistas, nes nepateko į numatytas išimtis.
Įsigaliojus regioniniam sprendimui neįleisti ir dalies jau anksčiau gavusiųjų vizas Rusijos piliečių, į Lietuvą įleidžiami tik Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitinkantys asmenys: Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.
Taip pat į Lietuvą gali patekti nuo Rusijos režimo bėgantys asmenys. Norėdami įrodyti, kad yra persekiojami Rusijos valdžios, turi pateikti šaukimą į teismą, jo nutartį arba panašius dokumentus iš policijos, tinka ir viešoje erdvėje išplatinta informacija. Rusijos piliečiai toliau gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.
Migracijos departamentas: turime ruoštis
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė nurodė, kad Rusijos piliečių, prašančių prieglobsčio Lietuvoje, skaičius šiek kiek išaugo tik prasidėjus karui, tačiau ir tada, anot jos, prašymų buvo vienetai. Ar po Kremliaus paskelbtos dalinės mobilizacijos prieglobsčio Lietuvoje prašančių rusų padaugės, E.Gudzinskaitė nesiėmė prognozuoti.
„Tokia tikimybė yra, bet, kadangi mobilizacija yra dalinė, o ne visuotinė, tai ir tas skaičius kaip tokiai šaliai nėra toks didelis. Tad net jeigu ir (prieglobsčio prašytojų – aut.past.) atsirastų, kažin, ar jų būtų labai daug. Tačiau turime ruoštis, kad prieglobsčio prašymų gali padaugėti“, – lrytas.lt sakė Migracijos departamento direktorė.
E.Gudzinskaitės teigimu, Migracijos departamentas sprendimus, ar suteikti prieglobstį nuo mobilizacijos bėgantiems rusams, priims itin atidžiai.
„Jie turės pagrįsti savo prieglobsčio prašymą, kodėl jie jo prašo. Reikės vertinti eilę visokių faktorių – tai nebus paprastas vertinimas. Reikės nuodugniai vertinti kiekvieną, tikrinti asmens istoriją, pačią asmenybę, jo pažiūras.
Jeigu tokių prašymų bus, tai bus imlūs laikui ir sudėtingo tyrimo reikalaujantys prašymai“, – įvertino E.Gudzinskaitė.
A.Anušauskas laikosi kitokios nuomonės
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė, kad Lietuvos sienos nuo mobilizacijos bėgantiems rusams turėtų likt užvertos.
„Gerai pagalvojus, tai rusų bėgimas nuo mobilizacijos – tai nėra bėgimas nuo politinio persekiojimo, nes vyksta jų pačių valstybėje, kurios Putinas neokupavo. Taip kad sienos turi likti uždarytos.
Na ir kaip visada Putinas dar pridėjo – išvykimas (ir judėjimas Rusijos viduje) vyrams iki 65 metų yra draudžiamas, jei šie neturi reikalingos vojenkomų pažymos. O ir laisvų bilietų į traukinius bei lėktuvus nebeliko“, – savo feisbuko paskyroje rašė ministras.
„Liūdna diena tiems, kurie matė rus-fiurerio kliedesius, bet nieko nedarė“, – pridūrė jis.
