Patvirtinus paprastesnius reikalavimus dėl psichinės sveikatos statutiniams pareigūnams ir pretendentams jais tapti, pagal atitinkamas diagnozes nustatyta, po kelerių metų remisijos jie vėl gali bandyti kandidatuoti į pareigas.
Pareigūnų profsąjungos pokyčius vertina dviprasmiškai. Nors mato ir privalumų, pripažįsta, kad pokyčių greičiausiai imtasi dėl pareigūnų trūkumo, o daugiausiai klausimų kelia, ar psichinių problemų turėję asmenys bus tinkami naudotis ginklais ar, pavyzdžiui, gesinti gaisrą.
„Aš pati, kaip pilietė, klausimas, ar norėčiau, kad žmogus, kurio IQ lygis yra žemesnis, kuris turi protinio atsilikimo diagnozę, taptų valstybės pareigūnu“, – pareiškė policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.
Ministerija ramina – paprastesni reikalavimai dėl psichikos sveikatos galios ne visiems, o kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai.
Siekia panaikinti įsisenėjusį pūlinį
Sirgai arba sergi psichikos liga, – kelias tarnybai tau užkirstas. Taip iki šiol buvo priversti gyventi statutiniai pareigūnai ir norintieji jais tapti. Tačiau dabar viskas keičiasi.
Žmonėms, dirbantiems ar pretenduojantiems į darbą statutinėje vidaus tarnyboje, nustatyti mažesni ir aiškesni reikalavimai dėl nepriekaištingos psichikos sveikatos būklės tais atvejais, kai psichikos ir elgesio sutrikimai nedaro reikšmingos įtakos gebėjimui atlikti tiesiogines pareigas bei užtikrinti savo ir aplinkinių asmenų saugumą.
Tai numatyta patikslinus Sveikatos reikalavimų sąvadą, skirtą statutinės vidaus tarnybos pareigūnams.
„Pareigūno profesija susijusi su dideliu darbo krūviu, emocine įtampa, pavojais sveikatai bei gyvybei, todėl nauji reikalavimai sveikatai padės užtikrinti dirbančių statutinėse tarnybose pareigūnų psichikos sveikatos priežiūrą ir prevenciją, o ketinantiems tapti pareigūnais – aiškiau planuoti savo profesinę karjerą“, – tvirtino vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
SAM Visuomenės sveikatos departamento Psichikos sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Marija Oleškevičienė portalui lrytas.lt nurodė, kad pokyčiai ne tik prisidės prie geresnės pareigūnų psichikos sveikatos ir atvers jiems kelią be baimės kreiptis reikalingos pagalbos, bet ir padės mažinti psichikos sutrikimų stigmatizavimą visuomenėje.
Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vertinimu, kas antras asmuo per gyvenimą bent kartą patiria psichikos sveikatos sutrikimą, o kas devintas asmuo serga psichikos ir elgesio sutrikimais šiuo momentu.
Vis dėlto, suteikus tinkamą pagalbą, didžioji dalis šių žmonių visiškai atsistato ir gali gyventi įprastą gyvenimą, prisiimti įvairias atsakomybes ir sėkmingai siekti tikslų profesinėje ir asmeninio gyvenimo srityse.
Anot SAM atstovės, Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, leidžiantis įsigilinti į šalies vidaus tarnybos pareigūnų ir darbuotojų trauminę patirtį, psichikos sveikatą ir psichologinės pagalbos poreikius bei požiūrį į šią pagalbą.
Jo metu buvo ištirti 906 Lietuvos vidaus tarnybos sistemos darbuotojai ir pareigūnai: 508 asmenys iš Policijos departamento, 230 iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) ir 168 – iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT).
Apskaičiuota, kad per pastaruosius penkerius metus 76 proc. policininkų, 64,3 proc. pasieniečių ir 92,2 proc. ugniagesių buvo darbe patyrę bent vieną trauminį įvykį.
Apibendrinus gautus tyrimo rezultatus apie Lietuvos vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir darbuotojų psichikos sveikatą, apskaičiuota, kad 10,2 proc. tyrimo dalyvių pasižymėjo reikšmingais nerimo sutrikimų simptomais, 4,7 proc. – depresijos, ir 6,5 proc. – PTSS simptomais.
Atskleistos Policijos departamento ir PAGD pareigūnų ir darbuotojų prastesnės psichikos sveikatos sąsajos su pasireiškiančia savižudybės grėsme. VSAT pareigūnų ir darbuotojų gretose su savižudybės grėsme siejosi tik patiriami nerimo sutrikimų simptomai.
Taip pat Policijos departamento ir PAGD tiriamųjų patiriami nerimo sutrikimų simptomai buvo susiję su priklausomybės nuo alkoholio požymiais.
„Nuo trečdalio iki penktadalio tyrimo dalyvių manė galį netekti darbo, darbdaviui sužinojus apie jiems reikalingą psichologo pagalbą. Šie duomenys rodo, kad Lietuvos vidaus tarnybos sistemos pareigūnai ir darbuotojai suvokia psichologinės pagalbos naudą, tačiau pasižymi atsargiu požiūriu į ją.
Taip pat galima manyti, kad baimė ir atsargumas kreiptis psichologinės pagalbos yra tarsi didesni negu tokios pagalbos poreikis“, – aiškino M.Oleškevičienė.
Kas keičiasi?
Pagal naująją tvarką, žmonės automatiškai nebebus grupuojami pagal diagnozes be galimybės sugrįžti ar pradėti darbą – kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai, tarkime, bus galima kandidatuoti arba grįžti į tarnybą esant nustatyto laikotarpio remisijai (ligos atoslūgiui, per kurį reikšmingai sumažėja ar išnyksta ligos požymiai).
Dažnu atveju leidimas išduodamas ar grąžinamas, esant dvejų, trejų, penkerių ar dešimties metų remisijai. Konkretūs reikalavimai padės pareigūnams ir būsimiems kandidatams aiškiau žinoti jiems keliamus lūkesčius ir planuoti savo profesinį kelią.
Pavyzdžiui, po dvejų metų remisijos suteikta galimybė grįžti ar kandidatuoti į tarnybą asmenims, susirgusiems vidutine ar sunkia depresija (kai darbe reikalingas ginklas privaloma penkerių metų remisija), o lengvos depresijos epizodas nebebus nuosprendžiu nė vienam dirbančiam ar kandidatuojančiam į statutinę tarnybą.
Nerimo sutrikimų atveju reikalinga trejų ar penkerių metų remisija, kai darbui naudojamas ginklas. Kitu atveju (II ir III tarnybos kategorijoms) dėl tinkamumo sprendžiama individualiai, kai anksčiau dažnu atveju tai užkirsdavo kelią tarnybai, ypač naujai priimamiems kandidatams.
Palengvinti ir reikalavimai esamiems pareigūnams, susiję su psichikos ir elgesio sutrikimais sudėtingomis gyvenimiškomis situacijomis: kai fiksuojamas mėginimas nusižudyti arba naujai nustatomas asmenybės, psichologinės raidos sutrikimas, elgesio ir emocijų sutrikimas, prasidedantis vaikystėje ir paauglystėje, tokiais atvejais sprendžiama individualiai.
Neorganiniai miego sutrikimai tarnybos vertinimui tapo aktualūs tik tais atvejais, kai darbe naudojamas ginklas ir nuo remisijos praėjo mažiau nei treji metai, – tokiu atveju dėl tinkamumo taip pat sprendžiama individualiai, kitu atveju pareigūnai ar naujai priimamieji pripažįstami tinkamais tarnybai.
Atvejai, kai sąlygos išliks griežtesnės
Tais atvejais, kai darbui pagal pareigybę reikalingas ginklas, psichikos sveikatos reikalavimai suvienodinti su ginklų išdavimo sąlygomis. Taip pat griežtesni reikalavimai numatyti tais atvejais, kai nustatytos funkcijos daugiausia susijusios su gaisrų gesinimu, ekstremaliųjų įvykių padarinių likvidavimu, žmonių, turto gelbėjimo darbų atlikimu.
Kaip ir anksčiau, reikalavimų griežtumas taip pat priklauso nuo konkrečios statutinės tarnybos grupės bei asmens statuso: ar tai naujai priimamas kandidatas, ar tarnyboje dirbantis pareigūnas.
Siekiant sudaryti daugiau sąlygų psichikos ligomis sirgusiems žmonėms tapti visaverčiais visuomenės nariais, specialūs sveikatos reikalavimai anksčiau buvo peržiūrėti ir kitoms visuomenės grupėms: vairuotojams, medikams, slaugytojams, akušeriams, odontologams, vaistininkams, vaistininkų padėjėjams.
Atsisakyta ribojimų dirbti dėl sveikatos žmonėms, siekiantiems tapti advokatais, notarais ir antstoliais bei šią veiklą jau vykdantiems asmenims, peržiūrėti ribojimai teisėjams ir prokurorams.
Sveikatos reikalavimų sąvado pakeitimus parengė sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta speciali darbo grupė. Ją sudaro gydytojai psichiatrai, psichologai, nevyriausybinio sektoriaus atstovai, svarstymuose dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos ir Centrinės medicinos ekspertizės komisijos atstovai.
Policijos profesinės sąjungos pirmininkė įžvelgia daugybę trūkumų
Tiesa, naujoji tvarka sužavėjo ne visus. Policijos profesinės sąjungos pirmininkė R.Katinienė portalui lrytas.lt teigė, esą ji visiškai nesprendžia tikrųjų problemų pareigūnų tarpe.
Kaip vienintelius du pasikeitimų privalumus ji įvardijo atsiradusį individualų asmenų psichinės būklės įvertinimą, nes anksčiau šie buvo grupuojami „pagal vieną standartą“, taip pat – konkrečiai parinktą remisijos laikotarpį. Iki šiol net ir išsigydžius nedidelius psichikos sveikatos sutrikimus durys sugrįžti atgal būdavo užvertos.
Tačiau kiti naujosios tvarkos punktai policijos profesinės sąjungos pirmininkei kelia ne vieną klausimą. Ji sako nesuprantanti argumento, kad lengvesni reikalavimai pareigūnams sumažins jų trūkumą.
„Jeigu yra medikų trūkumas, ar mes pavesime slaugytojui vykdyti gydytojo funkciją? Ko gero, ne. Ir niekas to nenorėtų“, – įsitikinusi R.Katinienė.
Profsąjungos pirmininkė atkreipė dėmesį ir į punktą dėl psichotropinių medžiagų vartojimo. Pašnekovė stebėjosi, kaip buvęs narkomanas galėtų darbintis valstybės tarnautoju, kuriam yra taikomi aukštesni reputacijos reikalavimai, nei paprastam asmeniui.
„Aš gal labai grubiai pasakysiu, – ar buvęs narkomanas galėtų eiti dirbti į statutinę tarnybą, kur yra keliami didesni reikalavimai? Jis jau būtų nusižengęs teisės aktams, įsigydamas narkotikus, vartodamas juos, darydamas tai, kas yra draudžiama įstatymu. Čia mes kalbame apie nepriekaištingą reputaciją. Kaip jis galėtų tapti pareigūnu?
Po to mes ir turime atvejus, kai patys pareigūnai vartoja, dingsta narkotinės priemonės, prekiaujama narkotikais ir panašiai“, – kritikavo ji.
Taip pat R.Katinienė negalėjo patikėti dokumente išvydusi, kad pareigūnu gali tapti ir asmuo, kuriam buvo nustatyta protinio atsilikimo diagnozė.
„Tai mane labai nustebino. Nežinau, gal ministerijoms ir Seimo sveikatos apsaugos komiteto klerkams tiktų tokie darbuotojai. Aš pati, kaip pilietė, klausimas, ar norėčiau, kad žmogus, kurio IQ lygis yra žemesnis, kuris turi protinio atsilikimo diagnozę, taptų valstybės pareigūnu“, – pareiškė policijos profesinės sąjungos pirmininkė.
Ji paaiškino, kad grėsmė neva kyla dėl tokių asmenų galimybės naudotis ginklu, kuriuo, bent jau policijos pareigūnų tarpe, privalo mokėti naudotis kiekvienas.
„Kas atsakys tokiais atvejais ir ar visuomenė jausis saugiai žinodama, kad psichiškai nestabilus pareigūnas, turėdamas šaunamąjį ginklą, važiuoja į įvykį?“ – klausė R.Katinienė.
O problemos šaknys, kaip akcentavo policijos pareigūnų profsąjungos pirmininkė, visai kitur. Pavyzdžiui, jau dirbantys pareigūnai neturi normalios reabilitacijos, darbe susiduria su mobingo apraiškomis, o psichologai, į kuriuos jie kreipiasi, negali padėti išspręsti sunkumų.
„Į ką institucijos tikrai turėtų atkreipti dėmesį, tai į pagalbą jau dirbantiems pareigūnams. Dirbantieji šiai dienai neturi normalios reabilitacijos, yra daug mobingo apraiškų. Su pareigūnais realiai niekas nedirba. Pagalba panaudojus šaunamąjį ginklą, patyrus smurtą ir pan., yra minimali.
Pats psichologas statutinėje tarnyboje neturi jokios įtakos, kad jis galėtų kažką nuspręsti, tai turi daryti patys vadovai. Jei kažkas kreipiasi į psichologą, yra toks net juokelis, kad, va, esą nervai nelaiko, ar čia vieta silpniems? Į tavo vietą yra norinčių.
Ar čia yra sprendimas? Ar tas psichologas gali ką nors padaryti?“, – retoriškai teiravosi ji.
Tvarka parengta „ne iš gero gyvenimo“
Savo ruožtu pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Jevgenijus Amelinas portalui lrytas.lt sakė pokyčius vertinantis „nei teigiamai, nei neigiamai“, nors pridūrė, kad ateityje vis dėlto tikisi pozityvaus šių sprendimų rezultato.
Pasikeitimų, anot jo, iš tiesų reikėjo. Ypač dabar pareigas einantiems pareigūnams, kurie jaučia psichologinės pagalbos poreikį. Nors dėl to jau kelis metus buvo judama į priekį, įsteigti psichologų etatai, pašnekovas pripažino, kad tam tikrų baimių būta.
„Jeigu kalbame apie tai, ar pareigūnai į juos kreipiasi ir nebijo kreiptis, tai atsakymas irgi būtų, kad galbūt tikrai ir prisibijome. Tikrai yra kažkoks per eilę metų nusistovėjęs mąstymas, kad, jeigu aš jau kreipiausi į psichologą, visi apie tai sužinos, jeigu po to eisiu medicininį patikrinimą, turėsiu problemų“, – pažymėjo J.Amelinas.
Pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas pastebėjo, kad naujoji tvarka parengta „ne iš gero gyvenimo“ – nuolat susiduriama su pareigūnų trūkumu.
„Pagrindinis susirūpinimas, ypač iš visuomenės pusės, kad ją saugos, aptarnaus, gins pareigūnas, kuris galimai gali pats kelti kažkokį pavojų. Bet man sunku komentuoti šį klausimą, nes už viso to stovi medikai, specialistai. Jie išsako savo nuomonę, kad kalba eina tik apie tuos susirgimus, kurie yra pagydomi, nepriskirtini pavojingiems.
Galbūt prieš dešimt metų tos ligos nebūdavo išgydomos pilnai ir likdavo kažkokios pasekmės, galbūt būdavo atsinaujinimų tikimybė. Dabar daktarai garantuoja, kad su šios dienos technologijomis, vaistais ir tam tikrais reabilitacijos procesais asmuo pilnai pagyja ir gali pretenduoti ne tik į pareigūnus, bet ir į kitokias pozicijas.
Mes esame tie, kurie ta nuomone gali arba pasitikėti, arba nepasitikėti“, – kalbėjo pašnekovas.
Tarp nurodytų saugiklių – ir patikinimas, kad palengvinimai bus taikomi tik II ir III skilties pareigūnams, netaikant jų aukščiausiasiems.
„Jeigu jūs manęs paklaustumėte, ar šitų saugiklių užtenka, aš neturėčiau konkretaus atsakymo. Šiuo atveju mums, kaip pareigūnams, ir visiems Lietuvos žmonėms belieka pasitikėti gydytojais, medicina ir tais saugikliais, kurie yra uždėti“, – neslėpė J.Amelinas.
Profsąjungos pirmininkas pabrėžė, kad reikalavimai pareigūnams žeminami jau kurį laiką. Anksčiau, kai į vieną vietą taikydavosi daugiau nei penki žmonės, kartelė būdavo gerokai aukštesnė: buvo numatyti ūgio, regos reikalavimai (pareigūnai negalėjo dėvėti akinių, kontaktinių lešių), asmuo negalėjo turėti plokščiapadystės, tam tikrų stuburo sutrikimų.
„Laikui bėgant sumažėjo pretendentų skaičius, pareigūnų poreikis auga ir automatiškai buvo pakoreguota tvarka. Dabar tam tikro lygmens plokščiapadystė jau yra toleruotina, tam tikri susirgimai yra toleruotini, su akinukais rikiuotėje pareigūnai jau stovi, ūgis jau nebesvarbus, tikrai pilna priimta mažiukų“, – vardijo jis.
Pasak pašnekovo, šie pokyčiai visuomenėje nesukeldavo rezonanso, kitaip, nei tie, kurie palietė psichinę asmens būklę.
„Tai jau visuomenei sukelia pavojaus ženklą, kad neadekvatūs pareigūnai vaikščios su ginklais. Taip nėra. Tiesiog yra ištrintos tam tikros ribos, dėl kurių yra šiokia tokia tolerancija, ir kalbame tik apie išgydomas ligas“, – pakartojo J.Amelinas.
„Kokią naudą duos šie pakitimai, pamatysime tik laikui bėgant. Aš manau, kad viskas čia bus gerai“, – apibendrino profsąjungos pirmininkas.
