„Turėjome dvi svarbiausias užduotis: pirma, politinė ir kitokia parama Ukrainai, ES šalies kandidatės statuso jai suteikimas; antra, Baltijos regiono saugumas, NATO rytinio flango stiprinimas, perėjimas nuo atgrasymo strategijos prie priešakinės gynybos ir kt., tai yra darbas, siekiant mūsų valstybės interesų realizavimo NATO viršūnių susitikime Madride. Pastaruoju, saugumo klausimu, veikėme, dirbome išvien, koordinuodamiesi su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu“, – Eltai sakė L. Andrikienė.
Pasak jos, siekiant mobilizuoti kitų valstybių parlamentų paramą Ukrainai, parlamentinės diplomatijos „pedalą nuspaudėme“ iki maksimumo.
„Išnaudojome visus įmanomus formatus – dvišalius, regioninius, daugiašalius, siekdami mūsų valstybės tikslų tikslingai ir atkakliai veikėme daugelyje sostinių, visų pirmiausia Vašingtone, Berlyne, Romoje, Briuselyje, Madride, Prahoje, Varšuvoje ir kitose. O kiek bendrų pareiškimų su kitų valstybių parlamentų Užsienio reikalų komitetų pirmininkais pasirašiau, būtų sunkoka suskaičiuoti, bet šis veikimas tarptautinėje erdvėje buvo labai svarbi viso darbo dalis. Ir įdomus faktas: kad ir kiek po minėtais bendrais pareiškimais buvo komitetų pirmininkų parašų – dešimt ar dvidešimt, visi jie buvo vyrų ir tik vienas priklausė moteriai – man“, – mintinis apie Seimo Užsienio reikalų komiteto darbą dalijasi jos pirmininkė L. Andrikienė.
Anot jos, svarbiausia yra tai, kad nebeliko nereikalingų įtampų tarp institucijų.
„Bendromis pastangomis nebeliko nereikalingų, sakyčiau – Lietuvos reikalui kenksmingų – įtampų tarp institucijų, vienas kitam prieštaraujančių viešų pareiškimų. Tokioje srityje kaip užsienio politika Lietuvos kalbėjimas vienu balsu su mūsų sąjungininkais ir partneriais ES ir NATO, apskritai pasaulyje, bendras gerai koordinuotas veikimas Lietuvos vardu yra ypatingai svarbus“, – mano L. Andrikienė.
Ji pažymi, kad URK pritarė net trylikos būsimų ambasadorių kandidatūroms.
„Svarbi komiteto darbo sritis yra kandidatų į ambasadorius svarstymas, pritarimas teikiamoms kandidatūroms arba jų atmetimas. Prisimenant, kad praėjusiais metais buvo įklimpęs ambasadorių tvirtinimo, jų skyrimo procesas, galime pasidžiaugti, kad šį pusmetį jis vyksta geru tempu ir šiame procese Seimo Užsienio reikalų komitetas dalyvauja konstruktyviai, pagal mums skirtą mandatą. Per pirmąjį šių metų pusmetį po svarstymų komitetas pritarė net trylikos būsimų ambasadorių kandidatūroms, taigi nemažas skaičius Lietuvos ambasadų užsienio šalyse dar šiais metais turės naujus ambasadorius“, – sako L. Andrikienė.
Kalbant apie pavasario sesijoje priimtus įstatymus, ji pažymi, kad pagaliau turime seniai lauktą, pataisytą ir papildytą Diplomatinės tarnybos įstatymą. Jo esmė – diplomatinės tarnybos depolitizavimas, papildomos skatinimo priemonės grėsmių aplinkoje dirbantiems mūsų šalies diplomatams, atlyginimų kėlimas, didesnės galimybės greičiau gauti diplomatinį rangą ir kita.
Parlamentarės vertinimu, dar vienas svarbus šioje sesijoje priimtas teisės aktas – Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, jo pakeitimai, kurie buvo būtini, siekiant sutvarkyti legalių ir nelegalių migrantų, esančių mūsų valstybėje, padėtį, įskaitant galimybę dirbti ir užsidirbti, tuo pačiu sumažinant naštą mūsų valstybei. Prieš svarbių priimtų teisės aktų ji priskyrė ir Asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymą ir jo pakeitimus.
Ketvirtadienį Seimas baigė kovo 10 d. ir prasidėjusią Seimo pavasario sesiją. Į rudens sesiją parlamentarai susirinks rugsėjo 10 d.
